Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇨🇾

Kipras Produktyvumas

Akcijos kaina

114,83 Taškai
Pokytis +/-
+1,102 Taškai
Pokytis %
+0,96 %

Dabartinė Produktyvumas vertė Kipras yra 114,83 Taškai. Produktyvumas Kipras padidėjo iki 114,83 Taškai 2025-03-01, po to, kai buvo 113,728 Taškai 2024-12-01. Nuo 1995-03-01 iki 2025-03-01, vidutinis BVP Kipras buvo 96,13 Taškai. Aukščiausias visų laikų rekordas buvo pasiektas 2025-03-01 su 114,83 Taškai, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1995-03-01 su 75,60 Taškai.

Šaltinis: EUROSTAT

Produktyvumas

  • Max

Produktyvumas

Produktyvumas Istorija

DataVertė
2025-03-01114,83 Taškai
2024-12-01113,728 Taškai
2024-09-01114,106 Taškai
2024-06-01114,359 Taškai
2024-03-01113,585 Taškai
2023-12-01112,745 Taškai
2023-09-01112,69 Taškai
2023-06-01112,98 Taškai
2023-03-01112,177 Taškai
2022-12-01111,323 Taškai
1
2
3
4
5
...
13

Panašūs makroekonominiai rodikliai Produktyvumas

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇨🇾
Atlyginimai
2 813 EUR/Month2 352 EUR/MonthKetvirtis
🇨🇾
Atlyginimų augimas
5 %5,5 %Ketvirtis
🇨🇾
Dalinio darbo laiko
37 000 36 600 Ketvirtis
🇨🇾
Darbo pasiūlymai
12 997 16 010 Mėnesinis
🇨🇾
Darbo pasiūlymų santykis
2,8 %3,5 %Ketvirtis
🇨🇾
Darbo sąnaudos
108,86 points107,22 pointsKetvirtis
🇨🇾
Įdarbintieji
486 978 479 924 Kasmetinis
🇨🇾
Ilgalaikio nedarbo lygis
1,1 %1,1 %Ketvirtis
🇨🇾
Įsigijimo norma
64,4 %65,1 %Ketvirtis
🇨🇾
Jaunimo nedarbo lygis
9,8 %9,8 %Mėnesinis
🇨🇾
Moterų pensijos amžius
66 Years65,5 YearsKasmetinis
🇨🇾
Nedarbingi asmenys
26 161 23 603 Ketvirtis
🇨🇾
Nedarbo lygis
3,7 %4,1 %Mėnesinis
🇨🇾
populiacija
966 400 949 100 Kasmetinis
🇨🇾
Užimtumo pokytis
0,4 %0,1 %Ketvirtis
🇨🇾
Užimtumo rodiklis
75,6 %76,6 %Ketvirtis
🇨🇾
Viso etato darbas
436 100 440 300 Ketvirtis
🇨🇾
Vyriškosios pensijos amžius
66 Years65,5 YearsKasmetinis

Kipre produktyvumas reiškia tikrąjį darbo našumą per vieną darbo valandą.

Kas yra Produktyvumas

"Produktyvumas" yra viena iš svarbiausių makroekonomikos kategorijų, kuri analizuoja ir vertina šalies ekonomikos efektyvumą ir konkurencingumą. Nors terminas dažnai suprantamas skirtingais būdais, bendrąja prasme produktyvumas reiškia išteklių, tokių kaip darbas, kapitalas ir technologijos, panaudojimo efektyvumą gaminant prekes ir paslaugas. Jis gali būti matuojamas įvairiais būdais, tačiau dažniausiai naudojami matmenys yra darbo produktyvumas ir bendras veiksnių produktyvumas. Darbo produktyvumas remiasi darbo jėgos išteklių našumo vertinimu, t.y., kiek prekių ar paslaugų yra sukurta per darbo valandas. Bendras veiksnių produktyvumas, kita vertus, apima platesnį požiūrį, įvertinant ne tik darbo, bet ir kapitalo, technologijų ir kitų veiksnių našumą. Produktų ir paslaugų gamybos efektyvumas yra esminis veiksnys, lemiantis šalies ekonominį augimą ir gerovę. Šalys, kurios turi aukštesnį darbo ir kitų išteklių produktyvumą, dažniausiai pasižymi aukštesniu gyvenimo lygiu, mažesniu nedarbo lygiu ir stipresnėmis makroekonominėmis pozicijomis. Tokios šalys gali konkuruoti globalioje rinkoje efektyviau, pritraukti daugiau tarptautinių investicijų ir užtikrinti ilgalaikį tvarų vystymąsi. Produktų ir paslaugų gamyba yra stipriai paveikiama įvairių veiksnių, tokių kaip investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, darbo jėgos kvalifikacijos lygis, technologiniai pasiekimai ir inovacijos, infrastruktūros kokybė, vyriausybės politika ir reguliavimas, ir tarptautinė prekyba. Pavyzdžiui, technologijų pažanga ir automatizacijos procesai dažnai lemia darbo produktyvumo didėjimą, nes jie leidžia gaminti daugiau prekių per trumpesnį laiką ir su mažesnėmis sąnaudomis. Investicijos į švietimą ir profesinį mokymą taip pat yra labai svarbios stiprinant darbo jėgos kvalifikaciją ir produktyvumą. Aukštesnė darbo jėgos kvalifikacija leidžia efektyviau taikyti naujas technologijas ir gamybos metodus, prisidedant prie inovatyvumo ir ekonominės plėtros. Infrastruktūros, įskaitant transporto tinklus, energijos tiekimą ir telekomunikacijas, gerinimas taip pat turi didelį poveikį produktyvumui, kadangi tai sumažina logistikos išlaidas ir pagerina verslo veiklos sąlygas. Produktyvumo augimas yra kaip katalizatorius bendram ekonominiam augimui. Padidėjus produktyvumui, sumažėja gamybos kaštai, o tai taip pat sumažina prekių ir paslaugų kainas. Tai ne tik pagerina vartotojų perkamąją galią, bet ir didina įmonių pelningumą, suteikiant joms daugiau lėšų investicijoms į plėtrą ir technologinius patobulinimus. Visa tai skatina dar didesnį produktyvumo augimą ir ekonomikos ciklą. Valstybės politika taip pat gali turėti reikšmingą poveikį produktyvumui. Pavyzdžiui, palanki verslo aplinka, įskaitant mažesnius mokesčius ir reguliavimo apribojimus, gali skatinti įmonių efektyvumą ir konkurencingumą. Priešingai, per griežti reguliavimo reikalavimai ir dideli mokesčiai gali kenkia verslo aplinkai, mažinant investicijų ir technologijų diegimo tempą bei bendrai stabdant produktyvumo augimą. Be to, tarptautinė prekyba ir globalizacija taip pat turi stiprų poveikį produktyvumui, nes jos leidžia pasinaudoti masto ekonomija ir specializacijos privalumais. Svarbus veiksnys, kurį reikėtų paminėti, yra ilgalaikis tvarumas. Nors trumpuoju laikotarpiu galima pasiekti aukštą produktyvumą intensyviai naudojant išteklius, ilgainiui tai gali sukelti neigiamų pasekmių, tokių kaip išteklių išeikvojimas ir aplinkos užterštumas. Todėl vis dažniau kalbama apie tvarų produktyvumą, kuris siekia subalansuoti ekonominį efektyvumą su aplinkos apsauga ir socialine atsakomybe. Šalys, kurios sugeba nuosekliai ir tvariai didinti savo produktyvumą, yra geriau pasiruošusios atlaikyti ekonominius šokus ir užtikrinti ilgalaikį ekonominį vystymąsi. Todėl produktyvumo analizė ir valdymas yra esminis bet kurios ekonominės politikos komponentas. Eulerpool svetainėje mes siekiame teikti aukštos kokybės makroekonominius duomenis, kurie padės vartotojams, tyrėjams ir politikos formuotojams priimti informuotus sprendimus dėl produktyvumo didinimo strategijų ir politikos priemonių. Apibendrinant, produktyvumas išlieka esminis ekonominio efektyvumo rodiklis, kuris ne tik lemia šalies konkurencingumą, bet ir daro tiesioginį poveikį visuomenės gyvenimo kokybei. Todėl investicijos į mokslinius tyrimus, švietimą, technologijas ir inovacijas, infrastruktūros gerinimas bei palanki verslo aplinkos kūrimas turėtų būti pagrindiniai valstybės tikslai, siekiant ilgalaikio produktyvumo augimo ir ekonominės gerovės.