Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Italija Energijos infliacija
Akcijos kaina
Dabartinė Energijos infliacija vertė Italija yra 0,7 %. Energijos infliacija Italija sumažėjo iki 0,7 % 2023-07-01, po to, kai buvo 2,1 % 2023-06-01. Nuo 1997-01-01 iki 2024-09-01, vidutinis BVP Italija buvo 4,12 %. Viso laiko aukščiausia vertė buvo pasiekta 2022-10-01 su 71,10 %, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 2023-12-01 su −24,70 %.
Energijos infliacija ·
Max
| Energijos infliacija | |
|---|---|
| 1997-01-01 | 1,50 % |
| 1997-02-01 | 1,90 % |
| 1997-03-01 | 1,90 % |
| 1997-04-01 | 0,50 % |
| 1997-05-01 | 0,70 % |
| 1997-06-01 | 1,00 % |
| 1997-07-01 | 3,60 % |
| 1997-08-01 | 3,60 % |
| 1997-09-01 | 2,70 % |
| 1997-10-01 | 2,70 % |
| 1997-11-01 | 1,50 % |
| 1997-12-01 | 1,20 % |
| 1998-01-01 | 0,50 % |
| 1999-07-01 | 1,20 % |
| 1999-08-01 | 1,90 % |
| 1999-09-01 | 4,90 % |
| 1999-10-01 | 5,40 % |
| 1999-11-01 | 6,00 % |
| 1999-12-01 | 8,00 % |
| 2000-01-01 | 9,50 % |
| 2000-02-01 | 10,00 % |
| 2000-03-01 | 12,90 % |
| 2000-04-01 | 10,00 % |
| 2000-05-01 | 11,10 % |
| 2000-06-01 | 13,00 % |
| 2000-07-01 | 13,10 % |
| 2000-08-01 | 12,10 % |
| 2000-09-01 | 12,60 % |
| 2000-10-01 | 11,80 % |
| 2000-11-01 | 13,00 % |
| 2000-12-01 | 10,40 % |
| 2001-01-01 | 9,20 % |
| 2001-02-01 | 8,00 % |
| 2001-03-01 | 5,30 % |
| 2001-04-01 | 6,60 % |
| 2001-05-01 | 4,70 % |
| 2001-06-01 | 3,70 % |
| 2001-07-01 | 0,60 % |
| 2002-10-01 | 0,40 % |
| 2002-11-01 | 0,30 % |
| 2002-12-01 | 0,60 % |
| 2003-01-01 | 4,40 % |
| 2003-02-01 | 5,20 % |
| 2003-03-01 | 6,60 % |
| 2003-04-01 | 4,50 % |
| 2003-05-01 | 3,00 % |
| 2003-06-01 | 2,30 % |
| 2003-07-01 | 2,30 % |
| 2003-08-01 | 3,00 % |
| 2003-09-01 | 3,00 % |
| 2003-10-01 | 1,20 % |
| 2003-11-01 | 1,80 % |
| 2003-12-01 | 1,90 % |
| 2004-05-01 | 1,90 % |
| 2004-06-01 | 3,70 % |
| 2004-07-01 | 3,40 % |
| 2004-08-01 | 3,40 % |
| 2004-09-01 | 2,90 % |
| 2004-10-01 | 5,70 % |
| 2004-11-01 | 6,00 % |
| 2004-12-01 | 5,60 % |
| 2005-01-01 | 5,30 % |
| 2005-02-01 | 5,90 % |
| 2005-03-01 | 6,80 % |
| 2005-04-01 | 9,60 % |
| 2005-05-01 | 8,00 % |
| 2005-06-01 | 7,00 % |
| 2005-07-01 | 9,80 % |
| 2005-08-01 | 9,80 % |
| 2005-09-01 | 11,40 % |
| 2005-10-01 | 12,40 % |
| 2005-11-01 | 9,60 % |
| 2005-12-01 | 9,10 % |
| 2006-01-01 | 10,70 % |
| 2006-02-01 | 10,80 % |
| 2006-03-01 | 9,70 % |
| 2006-04-01 | 9,30 % |
| 2006-05-01 | 10,60 % |
| 2006-06-01 | 10,50 % |
| 2006-07-01 | 10,40 % |
| 2006-08-01 | 10,60 % |
| 2006-09-01 | 6,10 % |
| 2006-10-01 | 1,60 % |
| 2006-11-01 | 3,40 % |
| 2006-12-01 | 4,30 % |
| 2007-01-01 | 2,90 % |
| 2007-02-01 | 1,40 % |
| 2007-03-01 | 1,70 % |
| 2007-06-01 | 1,30 % |
| 2007-10-01 | 2,90 % |
| 2007-11-01 | 5,10 % |
| 2007-12-01 | 6,50 % |
| 2008-01-01 | 8,30 % |
| 2008-02-01 | 8,90 % |
| 2008-03-01 | 9,60 % |
| 2008-04-01 | 10,50 % |
| 2008-05-01 | 13,10 % |
| 2008-06-01 | 14,60 % |
| 2008-07-01 | 16,50 % |
| 2008-08-01 | 14,60 % |
| 2008-09-01 | 13,50 % |
| 2008-10-01 | 10,50 % |
| 2008-11-01 | 3,40 % |
| 2010-01-01 | 0,80 % |
| 2010-02-01 | 0,40 % |
| 2010-03-01 | 2,50 % |
| 2010-04-01 | 4,80 % |
| 2010-05-01 | 5,80 % |
| 2010-06-01 | 2,90 % |
| 2010-07-01 | 5,40 % |
| 2010-08-01 | 4,30 % |
| 2010-09-01 | 4,60 % |
| 2010-10-01 | 5,90 % |
| 2010-11-01 | 5,40 % |
| 2010-12-01 | 7,60 % |
| 2011-01-01 | 9,20 % |
| 2011-02-01 | 9,90 % |
| 2011-03-01 | 10,20 % |
| 2011-04-01 | 10,80 % |
| 2011-05-01 | 9,80 % |
| 2011-06-01 | 9,40 % |
| 2011-07-01 | 10,60 % |
| 2011-08-01 | 11,80 % |
| 2011-09-01 | 11,80 % |
| 2011-10-01 | 13,90 % |
| 2011-11-01 | 13,80 % |
| 2011-12-01 | 13,70 % |
| 2012-01-01 | 15,50 % |
| 2012-02-01 | 15,60 % |
| 2012-03-01 | 15,40 % |
| 2012-04-01 | 15,60 % |
| 2012-05-01 | 15,20 % |
| 2012-06-01 | 14,50 % |
| 2012-07-01 | 12,10 % |
| 2012-08-01 | 13,40 % |
| 2012-09-01 | 15,90 % |
| 2012-10-01 | 13,70 % |
| 2012-11-01 | 11,50 % |
| 2012-12-01 | 9,40 % |
| 2013-01-01 | 5,40 % |
| 2013-02-01 | 5,00 % |
| 2013-03-01 | 3,40 % |
| 2013-07-01 | 0,30 % |
| 2017-01-01 | 2,70 % |
| 2017-02-01 | 4,80 % |
| 2017-03-01 | 4,70 % |
| 2017-04-01 | 7,50 % |
| 2017-05-01 | 6,50 % |
| 2017-06-01 | 4,50 % |
| 2017-07-01 | 3,50 % |
| 2017-08-01 | 4,50 % |
| 2017-09-01 | 3,40 % |
| 2017-10-01 | 4,00 % |
| 2017-11-01 | 4,40 % |
| 2017-12-01 | 4,10 % |
| 2018-01-01 | 4,50 % |
| 2018-02-01 | 3,70 % |
| 2018-03-01 | 3,00 % |
| 2018-04-01 | 0,70 % |
| 2018-05-01 | 2,10 % |
| 2018-06-01 | 4,20 % |
| 2018-07-01 | 7,90 % |
| 2018-08-01 | 7,70 % |
| 2018-09-01 | 7,60 % |
| 2018-10-01 | 10,10 % |
| 2018-11-01 | 9,20 % |
| 2018-12-01 | 6,60 % |
| 2019-01-01 | 3,80 % |
| 2019-02-01 | 4,10 % |
| 2019-03-01 | 5,50 % |
| 2019-04-01 | 5,00 % |
| 2019-05-01 | 4,40 % |
| 2019-06-01 | 2,60 % |
| 2021-03-01 | 0,40 % |
| 2021-04-01 | 9,80 % |
| 2021-05-01 | 13,80 % |
| 2021-06-01 | 14,10 % |
| 2021-07-01 | 18,60 % |
| 2021-08-01 | 19,80 % |
| 2021-09-01 | 20,20 % |
| 2021-10-01 | 24,90 % |
| 2021-11-01 | 30,70 % |
| 2021-12-01 | 29,10 % |
| 2022-01-01 | 38,60 % |
| 2022-02-01 | 45,90 % |
| 2022-03-01 | 50,90 % |
| 2022-04-01 | 39,50 % |
| 2022-05-01 | 42,60 % |
| 2022-06-01 | 48,70 % |
| 2022-07-01 | 42,90 % |
| 2022-08-01 | 44,90 % |
| 2022-09-01 | 44,50 % |
| 2022-10-01 | 71,10 % |
| 2022-11-01 | 67,60 % |
| 2022-12-01 | 64,70 % |
| 2023-01-01 | 42,50 % |
| 2023-02-01 | 28,20 % |
| 2023-03-01 | 10,80 % |
| 2023-04-01 | 16,40 % |
| 2023-05-01 | 11,50 % |
| 2023-06-01 | 2,10 % |
| 2023-07-01 | 0,70 % |
Energijos infliacija Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-07-01 | 0,7 % |
| 2023-06-01 | 2,1 % |
| 2023-05-01 | 11,5 % |
| 2023-04-01 | 16,4 % |
| 2023-03-01 | 10,8 % |
| 2023-02-01 | 28,2 % |
| 2023-01-01 | 42,5 % |
| 2022-12-01 | 64,7 % |
| 2022-11-01 | 67,6 % |
| 2022-10-01 | 71,1 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Energijos infliacija
Energijos išlaidos sudaro 10,1 procento viso Italijos vartotojų kainų indekso (CPI).
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Energijos infliacija
Energetikos infliacija yra sudėtinga ir daugialypė sritis, kurioje susiduria pasaulinės makroekonominės tendencijos ir konkrečių šalių ekonominė politika. Šiame straipsnyje nagrinėjama energetikos infliacija Lietuvoje ir jos poveikis šalies ekonomikai, taip pat atidžiau pažvelgiama į energetikos sektoriaus dinamiką ir su juo susijusius infliacijos rodiklius. Mes, eulerpool, siekiame suteikti išsamias žinias ir analizę apie ekonominius duomenis, kad galėtumėte geriau suprasti ir priimti informuotus sprendimus. Energetikos infliacija atsiranda dėl įvairių priežasčių, tokių kaip pasaulinės energijos paklausos ir pasiūlos svyravimai, geopolitiniai konfliktai, reguliavimo pokyčiai ir technologinė pažanga. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, energetikos infliacija turi tiesioginį poveikį ne tik namų ūkiams, bet ir verslo sektoriams bei visai šalies ekonomikai. Kai energijos kainos kyla, tai lemia didesnes transporto, gamybos ir šildymo išlaidas, kurios savo ruožtu gali pasireikšti prekių ir paslaugų kainų kilimu. Pastaraisiais metais Lietuvoje stebėjome reikšmingus energijos kainų svyravimus, kurie buvo susiję su pasaulinėmis naftos ir dujų rinkos trendais. Lietuvos energetikos rinkoje svarbios sąlygos susidarė po to, kai šalis pradėjo diversifikuoti savo energijos šaltinius, sumažindama priklausomybę nuo importuojamos energijos. Tuo pačiu metu Lietuva aktyviai investavo į atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip vėjo ir saulės energija, ir plėtojo vietinę biokuro gamybą. Nepaisant šių pastangų, energetikos infliacija Lietuvoje vis dar yra svarbi problema. Energijos kainų svyravimai yra ypač akivaizdūs žiemą, kai padidėja elektrinės ir šildymo energijos paklausa. Nenuostabu, kad energetikos sąnaudos tiesiogiai veikia infliacijos rodiklius, o didesnės energijos kainos gali prisidėti prie bendros infliacijos augimo. Galima išskirti kelis pagrindinius veiksnius, kurie lemia energetikos infliaciją. Visų pirma, tai yra tarptautinės energetikos išteklių kainos. Pavyzdžiui, naftos kainų svyravimai pasaulinėje rinkoje tiesiogiai veikia benzino ir dyzelino kainas Lietuvoje. Tarptautinių energijos išteklių kainų augimas savo ruožtu keičia degalų kainas, kurias moka Lietuvos vartotojai. Antra, geopolitinė padėtis ir konfliktai energijos išteklius tiekiančiose šalyse taip pat turi reikšmingą poveikį iškylant energetikos infliacijai. Be to, šalies viduje taip pat yra veiksnių, kurie gali reikšmingai paveikti energetikos infliaciją. Pavyzdžiui, energijos gamybos infrastruktūros būklė ir modernizacijos lygis gali nulemti šiluminės ir elektrinės energijos gamybos sąnaudas. Be to, reguliavimo politika, mokesčių įstatymų pakeitimai ar subsidijos energijos sektoriui gali turėti tiesioginį poveikį kainų lygiui. Viena iš pagrindinių strategijų sumažinti energetikos infliaciją Lietuvoje yra didinti energetinį efektyvumą. Tai gali būti pasiekta per investicijas į energijos taupymo technologijas, pastatų modernizavimą ir energijos vartojimo optimizavimą. Be to, tolesnė atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra gali padėti sumažinti priklausomybę nuo importuotų energijos resursų ir stabilizuoti energijos kainas. Kita svarbi priemonė kovoje su energetikos infliacija yra atsargų diversifikacija ir energetinio saugumo užtikrinimas. Tai gali būti pasiekta per ilgalaikius energijos tiekimo sutartis su įvairiais tiekėjais, energijos šaltinių įvairovę ir strateginių rezervų kaupimą. Lietuvos Vyriausybė taip pat turėtų skatinti tarptautinį bendradarbiavimą energetikos srityje, siekiant užtikrinti stabilų ir patikimą energijos tiekimą. Energetikos infliacijos kontrolė reikalauja bendrų pastangų iš vyriausybės, verslo sektoriaus ir visuomenės. Vyriausybė turėtų įgyvendinti ilgalaikes energetinės politikos priemones ir skatinti inovacijas energetikos sektoriuje. Verslo įmonės turėtų diegti efektyvius energijos vartojimo sprendimus ir investuoti į modernias technologijas. Tuo tarpu gyventojai turėtų sąmoningai vartoti energiją ir ieškoti būdų, kaip sumažinti savo energijos sąnaudas. Apibendrinant, energetikos infliacija Lietuvoje yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, reikalaujantis įvairiapusių priemonių. Tai reiškia ne tik atsargų diversifikaciją ar energijos taupymo technologijų įdiegimą, bet ir ilgalaikių investicijų į energetinę infrastruktūrą bei inovacijas. Tik vykdant suderintą ir nuoseklią politiką galima pasiekti, kad energijos kainų svyravimai būtų mažiau paveikūs ir būtų garantuotas stabilus ir tvarus ekonomikos augimas. Eulerpool teikia išsamius ir patikimus makroekonominius duomenis, kurie padeda geriau suprasti ir valdyti energetikos infliaciją, siekiant ekonominės gerovės.