Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Vengrija Kasybos gamyba
Akcijos kaina
Dabartinė Kasybos gamyba vertė Vengrija yra 19,1 %. Kasybos gamyba Vengrija sumažėjo iki 19,1 % 2024-05-01, po to kai buvo 37,8 % 2024-04-01. Nuo 1993-01-01 iki 2024-06-01 vidutinis BVP Vengrija buvo 0,89 %. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2008-12-01 su 138,30 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2023-12-01 su −51,80 %.
Kasybos gamyba ·
Max
Kasybos produkcija | |
---|---|
1993-06-01 | 4,20 % |
1993-07-01 | 4,30 % |
1993-08-01 | 10,90 % |
1993-09-01 | 4,10 % |
1993-10-01 | 6,50 % |
1993-11-01 | 6,60 % |
1993-12-01 | 11,70 % |
1994-01-01 | 5,30 % |
1994-02-01 | 7,10 % |
1995-05-01 | 8,80 % |
1995-10-01 | 8,60 % |
1996-01-01 | 0,30 % |
1996-03-01 | 0,70 % |
1996-04-01 | 4,80 % |
1996-05-01 | 7,80 % |
1996-06-01 | 13,30 % |
1996-07-01 | 14,10 % |
1996-09-01 | 3,40 % |
1996-11-01 | 4,40 % |
1996-12-01 | 1,20 % |
1997-04-01 | 1,20 % |
1997-10-01 | 2,20 % |
1997-12-01 | 0,70 % |
1999-01-01 | 5,20 % |
1999-02-01 | 13,50 % |
1999-03-01 | 0,10 % |
1999-04-01 | 25,00 % |
1999-05-01 | 19,00 % |
1999-06-01 | 4,30 % |
1999-07-01 | 17,20 % |
1999-08-01 | 13,70 % |
1999-12-01 | 25,10 % |
2000-10-01 | 10,30 % |
2000-11-01 | 15,60 % |
2000-12-01 | 20,60 % |
2001-01-01 | 12,30 % |
2001-02-01 | 25,70 % |
2001-03-01 | 18,90 % |
2001-04-01 | 30,20 % |
2001-05-01 | 22,60 % |
2001-06-01 | 7,70 % |
2001-07-01 | 13,90 % |
2001-08-01 | 14,30 % |
2001-09-01 | 15,00 % |
2001-10-01 | 34,40 % |
2001-11-01 | 3,80 % |
2002-02-01 | 11,70 % |
2002-03-01 | 4,30 % |
2003-04-01 | 8,40 % |
2003-05-01 | 4,50 % |
2003-07-01 | 4,40 % |
2003-08-01 | 6,30 % |
2003-09-01 | 12,70 % |
2003-11-01 | 0,90 % |
2003-12-01 | 16,10 % |
2004-01-01 | 13,30 % |
2004-02-01 | 21,80 % |
2004-03-01 | 9,10 % |
2004-05-01 | 5,10 % |
2004-06-01 | 11,00 % |
2004-07-01 | 12,40 % |
2004-08-01 | 18,50 % |
2004-09-01 | 4,50 % |
2004-10-01 | 9,80 % |
2004-11-01 | 14,00 % |
2004-12-01 | 14,60 % |
2005-01-01 | 5,10 % |
2005-04-01 | 1,40 % |
2005-06-01 | 3,50 % |
2005-09-01 | 0,60 % |
2005-10-01 | 4,00 % |
2005-11-01 | 14,20 % |
2006-02-01 | 11,80 % |
2006-03-01 | 27,60 % |
2006-04-01 | 14,40 % |
2006-05-01 | 41,60 % |
2006-06-01 | 14,30 % |
2006-07-01 | 31,80 % |
2006-08-01 | 22,10 % |
2006-09-01 | 5,10 % |
2006-10-01 | 8,70 % |
2006-12-01 | 45,10 % |
2007-01-01 | 49,90 % |
2007-02-01 | 2,10 % |
2008-01-01 | 4,10 % |
2008-02-01 | 25,30 % |
2008-03-01 | 16,10 % |
2008-04-01 | 38,50 % |
2008-05-01 | 1,20 % |
2008-06-01 | 12,80 % |
2008-07-01 | 24,80 % |
2008-08-01 | 34,30 % |
2008-09-01 | 51,40 % |
2008-10-01 | 39,60 % |
2008-11-01 | 46,50 % |
2008-12-01 | 138,30 % |
2009-01-01 | 33,60 % |
2009-02-01 | 3,30 % |
2009-03-01 | 8,10 % |
2009-05-01 | 8,40 % |
2009-07-01 | 14,60 % |
2010-12-01 | 2,20 % |
2011-01-01 | 30,30 % |
2011-02-01 | 24,80 % |
2011-03-01 | 1,40 % |
2011-05-01 | 10,80 % |
2011-06-01 | 4,30 % |
2011-08-01 | 21,70 % |
2011-09-01 | 17,50 % |
2011-10-01 | 9,30 % |
2011-11-01 | 30,10 % |
2011-12-01 | 6,30 % |
2012-01-01 | 38,30 % |
2012-02-01 | 24,10 % |
2012-03-01 | 23,80 % |
2012-04-01 | 27,40 % |
2012-05-01 | 12,80 % |
2012-06-01 | 14,40 % |
2012-07-01 | 13,70 % |
2012-08-01 | 13,40 % |
2013-11-01 | 21,60 % |
2014-03-01 | 10,00 % |
2014-04-01 | 6,00 % |
2014-08-01 | 3,30 % |
2014-09-01 | 22,60 % |
2014-10-01 | 12,20 % |
2014-12-01 | 0,70 % |
2015-01-01 | 14,60 % |
2015-02-01 | 3,80 % |
2015-03-01 | 2,10 % |
2015-05-01 | 1,40 % |
2015-12-01 | 1,30 % |
2016-12-01 | 2,60 % |
2017-02-01 | 4,40 % |
2017-03-01 | 20,40 % |
2017-04-01 | 20,90 % |
2017-05-01 | 39,20 % |
2017-06-01 | 16,30 % |
2017-07-01 | 15,00 % |
2017-08-01 | 35,50 % |
2017-09-01 | 14,10 % |
2017-10-01 | 48,40 % |
2017-11-01 | 72,50 % |
2018-01-01 | 99,10 % |
2018-02-01 | 74,60 % |
2018-03-01 | 47,30 % |
2018-04-01 | 48,50 % |
2018-05-01 | 39,90 % |
2018-06-01 | 36,00 % |
2018-07-01 | 62,50 % |
2018-08-01 | 57,00 % |
2018-09-01 | 90,50 % |
2018-10-01 | 63,30 % |
2018-11-01 | 37,10 % |
2018-12-01 | 37,20 % |
2019-01-01 | 17,70 % |
2019-02-01 | 64,00 % |
2019-03-01 | 68,50 % |
2019-04-01 | 64,70 % |
2019-05-01 | 15,90 % |
2019-06-01 | 23,70 % |
2019-07-01 | 12,60 % |
2019-09-01 | 6,80 % |
2019-10-01 | 6,80 % |
2021-03-01 | 5,30 % |
2021-04-01 | 2,00 % |
2021-06-01 | 25,60 % |
2021-07-01 | 22,70 % |
2021-08-01 | 30,60 % |
2021-09-01 | 17,10 % |
2021-10-01 | 17,00 % |
2021-11-01 | 35,90 % |
2021-12-01 | 15,10 % |
2022-01-01 | 11,70 % |
2022-02-01 | 22,30 % |
2022-03-01 | 9,30 % |
2022-05-01 | 9,10 % |
2022-06-01 | 4,20 % |
2022-07-01 | 3,50 % |
2022-08-01 | 16,10 % |
2022-12-01 | 9,70 % |
2024-01-01 | 30,10 % |
2024-02-01 | 13,10 % |
2024-03-01 | 2,60 % |
2024-04-01 | 37,80 % |
2024-05-01 | 19,10 % |
Kasybos gamyba Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2024-05-01 | 19,1 % |
2024-04-01 | 37,8 % |
2024-03-01 | 2,6 % |
2024-02-01 | 13,1 % |
2024-01-01 | 30,1 % |
2022-12-01 | 9,7 % |
2022-08-01 | 16,1 % |
2022-07-01 | 3,5 % |
2022-06-01 | 4,2 % |
2022-05-01 | 9,1 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Kasybos gamyba
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇭🇺 Akcijų pokyčiai | −372,398 mlrd. HUF | −1,068 Bio. HUF | Ketvirtis |
🇭🇺 Elektromobilių registracijos | 864 Units | 781 Units | Mėnesinis |
🇭🇺 Elektros gamyba | 2 993,062 Gigawatt-hour | 3 032,019 Gigawatt-hour | Mėnesinis |
🇭🇺 Gamybos PMI | 49,7 points | 47,7 points | Mėnesinis |
🇭🇺 Gamybos produkcija | −9,2 % | −6,4 % | Mėnesinis |
🇭🇺 Lengvųjų automobilių naujų registracijų metinis pokytis (YoY) | 23,9 % | 5,7 % | Mėnesinis |
🇭🇺 Nauji užsakymai | 83,4 points | 113,6 points | Mėnesinis |
🇭🇺 Pramonės gamyba | −7,2 % | −9,5 % | Mėnesinis |
🇭🇺 Pramonės gamybos pokytis per mėnesį | 0,5 % | −1,3 % | Mėnesinis |
🇭🇺 Talpumo naudojimas | 76,1 % | 70 % | Ketvirtis |
🇭🇺 Transporto priemonių registracijos | 11 724 Units | 9 531 Units | Mėnesinis |
🇭🇺 Verslo klimatas | −8,7 points | −8,7 points | Mėnesinis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Kasybos gamyba
„Gavybos gamyba“ yra svarbi makroekonominė kategorija, kuri skirta analizuoti mineralinių išteklių ir kitų neatsinaujinančių gamtinių išteklių išgavimo procesus bei jų įtaką ekonomikai. Ši kategorija apima visus veiklos etapus nuo žaliavų išgavimo iki jų perdirbimo, saugojimo ir transportavimo. Tinklalapyje „eulerpool“ siekiame pateikti išsamią ir tikslią informaciją apie gavybos gamybos rodiklius, padėti verslui ir investuotojams suprasti šį sudėtingą procesą bei jo reikšmę makroekonomikai. Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, turi įvairių mineralinių išteklių, kurių gavyba yra svarbi šalies ekonomikai. Gavybos pramonė apima daugelį sektorių, įskaitant naftos, dujų, anglių ir įvairių metalų bei mineralų išgavimą. Kiekvienas iš šių sektorių turi savitas savybes, iššūkius ir galimybes, kurios daro įtaką tiek vietinei, tiek pasaulinei ekonomikai. Pirmasis svarbus aspektas, kurį verta paminėti, yra gavybos gamybos svarba šalies BVP. Lietuva, nors ir nedidelė šalis, turi tam tikrus natūralius išteklius, kurių išgavimas prisideda prie šalies ekonomikos augimo. Pavyzdžiui, durpių ir kitų mineralų išgavimas gali prisidėti prie energijos gamybos sektoriaus plėtros. Tai leis šaliai sumažinti savo priklausomybę nuo importo iš kitų šalių ir sustiprinti energetinį saugumą. Kitas svarbus aspektas yra užimtumo galimybės, kurias teikia gavybos pramonė. Ši pramonė sukuria darbo vietas ne tik tiesiogiai, bet ir per savo tiekimo grandinę. Žmonės dirbantys gavybos aikštelėse, inžinieriai, geologai, transporto sektoriaus darbuotojai ir daugelis kitų specialistų prisideda prie šios pramonės plėtros. Tai reiškia, kad gavybos pramonė prisideda prie mažesnio nedarbo lygio ir didesnių pajamų gyventojams. Kazifikuoti gavybos išauginimo procesus yra sudėtinga užduotis, nes jie priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip žaliavų kainos pasaulio rinkose, technologiniai pokyčiai, teisės aktai ir aplinkos apsaugos reikalavimai. Pavyzdžiui, naftos kainų svyravimai gali tiesiogiai paveikti naftos gavybos pelningumą. Modernios technologijos, tokios kaip hidraulinis skilimas ar jūros gavyba, leidžia pasiekti anksčiau neprieinamus išteklius, tačiau jos taip pat kelia naujus aplinkosauginius ir ekonominius iššūkius. Nors gavybos gamyba yra svarbi ekonomikos dalis, ji taip pat kelia aplinkosaugos iššūkių. Mineralų ir energijos išteklių gavyba dažnai susijusi su reikšmingu poveikiu aplinkai, įskaitant kraštovaizdžio pokyčius, taršą ir biologinės įvairovės praradimą. Todėl būtina kurti ir įgyvendinti tvarią gavybos politiką, kuri leis pasiekti balansą tarp ekonominio augimo ir aplinkos apsaugos. Lithuanijoje ypač svarbus durpių gavybos sektorius, kuris ne tik teikia ekonominę naudą, bet ir kelia aplinkosaugos problemas. Durpės yra naudojamos energijos gamybai, tačiau jų gavyba sukelia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, kurie prisideda prie globalinio atšilimo. Todėl būtina diegti inovatyvius sprendimus, kurie leistų sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrintų tvarią durpių gavybą. Svarbus aspektas, kurį reiktų paminėti, yra tarptautinė prekyba gavybos produkcija. Lietuva, kaip ir kitos šalys, importuoja ir eksportuoja įvairius mineralius ir energijos išteklius. Tai daro įtaką šalies einamosioms sąskaitoms, valiutų kursams ir ekonominiam stabilumui. Lietuvos geografinė padėtis ir prieiga prie Baltijos jūros suteikia papildomų galimybių eksportui ir tarptautinei prekybai. Kitas svarbus veiksnys yra teisės aktai ir reguliavimas, kurie daro įtaką gavybos gamybos sektoriui. Griežti reguliavimo reikalavimai gali užkirsti kelią neigiamam poveikiui aplinkai, tačiau jie taip pat gali didinti veiklos kaštus ir mažinti pelningumą. Vyriausybės politika ir tarptautinės sutartys, tokios kaip Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos, įpareigoja šalis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir skatinti naudojimąsi atsinaujinančiais energijos šaltiniais, kas gali daryti įtaką gavybos pramonės ateičiai. Gavybos gamybos tendencijų ir pokyčių stebėjimas bei analizė yra itin svarbi investuotojams. Šiuolaikinės rinkos dinamiškumas reiškia, kad išteklių kainos gali smarkiai svyruoti, o tai turi tiesioginę įtaką gavybos pramonės pelningumui. Vartojimo įpročių pokyčiai, technologinės naujovės ir geopolitinės situacijos taip pat daro įtaką šio sektoriaus perspektyvoms. Eulerpool platformoje pateikiami duomenys ir analizė padeda geriau suprasti šiuos veiksnius ir priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Apibendrindami, galime teigti, kad „gavybos gamyba“ yra sudėtinga ir daugialypė makroekonominė kategorija, turinti didelę įtaką tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikai. Tinklalapyje Eulerpool mes siekiame pateikti išsamią informaciją apie šio sektoriaus rodiklius, padedant verslui ir investuotojams suprasti šio sudėtingo proceso svarbą ir tendencijas. Gavybos gamyba prisideda prie ekonomikos augimo, užimtumo ir tikra energetinė saugumo; tačiau būtina užtikrinti, kad šis vystymasis būtų tvarus ir nekenksmingas aplinkai.