Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Lenkija Karinės išlaidos
Akcijos kaina
Dabartinė Karinės išlaidos vertė Lenkija yra 15,341 mlrd. USD. Karinės išlaidos Lenkija padidėjo iki 15,341 mlrd. USD 2022-01-01, kai buvo 15,296 mlrd. USD 2021-01-01. Nuo 1951-01-01 iki 2023-01-01 vidutinis BVP Lenkija buvo 6,40 mlrd. USD. Rekordas buvo pasiektas 2023-01-01 su 31,65 mlrd. USD, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1951-01-01 su 950,00 mln. USD.
Karinės išlaidos ·
Max
Karinės išlaidos | |
---|---|
1951-01-01 | 950,00 mln. USD |
1952-01-01 | 1,53 mlrd. USD |
1953-01-01 | 2,28 mlrd. USD |
1954-01-01 | 2,48 mlrd. USD |
1955-01-01 | 2,93 mlrd. USD |
1956-01-01 | 2,90 mlrd. USD |
1957-01-01 | 2,43 mlrd. USD |
1958-01-01 | 2,70 mlrd. USD |
1959-01-01 | 3,38 mlrd. USD |
1960-01-01 | 3,55 mlrd. USD |
1961-01-01 | 4,03 mlrd. USD |
1962-01-01 | 4,38 mlrd. USD |
1963-01-01 | 4,95 mlrd. USD |
1964-01-01 | 5,20 mlrd. USD |
1965-01-01 | 5,53 mlrd. USD |
1966-01-01 | 5,98 mlrd. USD |
1967-01-01 | 6,28 mlrd. USD |
1968-01-01 | 7,23 mlrd. USD |
1969-01-01 | 7,98 mlrd. USD |
1970-01-01 | 8,53 mlrd. USD |
1971-01-01 | 9,45 mlrd. USD |
1972-01-01 | 10,05 mlrd. USD |
1973-01-01 | 12,06 mlrd. USD |
1974-01-01 | 13,16 mlrd. USD |
1975-01-01 | 14,34 mlrd. USD |
1976-01-01 | 15,57 mlrd. USD |
1977-01-01 | 17,38 mlrd. USD |
1978-01-01 | 10,29 mlrd. USD |
1979-01-01 | 1,94 mlrd. USD |
1980-01-01 | 1,51 mlrd. USD |
1981-01-01 | 1,57 mlrd. USD |
1982-01-01 | 2,12 mlrd. USD |
1983-01-01 | 2,20 mlrd. USD |
1984-01-01 | 2,31 mlrd. USD |
1985-01-01 | 2,14 mlrd. USD |
1986-01-01 | 2,17 mlrd. USD |
1987-01-01 | 1,77 mlrd. USD |
1988-01-01 | 1,78 mlrd. USD |
1989-01-01 | 1,49 mlrd. USD |
1990-01-01 | 1,54 mlrd. USD |
1991-01-01 | 1,72 mlrd. USD |
1992-01-01 | 1,88 mlrd. USD |
1993-01-01 | 2,12 mlrd. USD |
1994-01-01 | 2,25 mlrd. USD |
1995-01-01 | 2,72 mlrd. USD |
1996-01-01 | 3,08 mlrd. USD |
1997-01-01 | 3,19 mlrd. USD |
1998-01-01 | 3,49 mlrd. USD |
1999-01-01 | 3,23 mlrd. USD |
2000-01-01 | 3,15 mlrd. USD |
2001-01-01 | 3,63 mlrd. USD |
2002-01-01 | 3,78 mlrd. USD |
2003-01-01 | 4,15 mlrd. USD |
2004-01-01 | 4,78 mlrd. USD |
2005-01-01 | 5,90 mlrd. USD |
2006-01-01 | 6,62 mlrd. USD |
2007-01-01 | 8,59 mlrd. USD |
2008-01-01 | 9,35 mlrd. USD |
2009-01-01 | 7,90 mlrd. USD |
2010-01-01 | 8,79 mlrd. USD |
2011-01-01 | 9,46 mlrd. USD |
2012-01-01 | 8,99 mlrd. USD |
2013-01-01 | 9,28 mlrd. USD |
2014-01-01 | 10,35 mlrd. USD |
2015-01-01 | 10,21 mlrd. USD |
2016-01-01 | 9,16 mlrd. USD |
2017-01-01 | 9,87 mlrd. USD |
2018-01-01 | 12,04 mlrd. USD |
2019-01-01 | 11,79 mlrd. USD |
2020-01-01 | 13,72 mlrd. USD |
2021-01-01 | 15,30 mlrd. USD |
2022-01-01 | 15,34 mlrd. USD |
Karinės išlaidos Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2022-01-01 | 15,341 mlrd. USD |
2021-01-01 | 15,296 mlrd. USD |
2020-01-01 | 13,718 mlrd. USD |
2019-01-01 | 11,786 mlrd. USD |
2018-01-01 | 12,041 mlrd. USD |
2017-01-01 | 9,871 mlrd. USD |
2016-01-01 | 9,164 mlrd. USD |
2015-01-01 | 10,213 mlrd. USD |
2014-01-01 | 10,345 mlrd. USD |
2013-01-01 | 9,276 mlrd. USD |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Karinės išlaidos
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇵🇱 Korupcijos indeksas | 54 Points | 55 Points | Kasmetinis |
🇵🇱 Korupcijos reitingas | 47 | 45 | Kasmetinis |
🇵🇱 Prašymai dėl prieglobsčio | 1 435 persons | 1 025 persons | Mėnesinis |
🇵🇱 Valstybės biudžetas | −5,1 % of GDP | −3,4 % of GDP | Kasmetinis |
🇵🇱 Valstybės biudžeto vertė | −24,503 mlrd. PLN | −7,839 mlrd. PLN | Mėnesinis |
🇵🇱 Valstybės išlaidos | 254,004 mlrd. PLN | 170,952 mlrd. PLN | Mėnesinis |
🇵🇱 Valstybės išlaidos | 161,081 mlrd. PLN | 176,417 mlrd. PLN | Ketvirtis |
🇵🇱 Valstybės išlaidos BVP atžvilgiu | 46,7 % of GDP | 43,6 % of GDP | Kasmetinis |
🇵🇱 Valstybės pajamos | 214,148 mlrd. PLN | 146,45 mlrd. PLN | Mėnesinis |
🇵🇱 Valstybės skola | 1,446 Bio. PLN | 1,43 Bio. PLN | Mėnesinis |
🇵🇱 Valstybės skola prieš BVP | 49,6 % of GDP | 49,2 % of GDP | Kasmetinis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Karinės išlaidos
Military Expenditure: Įžvalga apie Lietuvą Militarinis išlaidos yra svarbi nacionalinių biudžetų skiltis, turintis didelę įtaką šalies ekonomikai, užtikrinant nacionalinį saugumą ir regioninį stabilumą. Lietuvos karinės išlaidos yra kruopščiai stebimos ir analizuojamos, siekiant įvertinti vykdomos saugumo politikos efektyvumą ir ilgalaikį finansinį išlaidų poveikį. Šioje eulerpool svetainėje pateikiame išsamią informaciją apie Lietuvos karinį biudžetą, jo struktūrą, dinamiką ir lyginamąją analizę su kitomis pasaulio valstybėmis. Pirmiausia, svarbu suprasti, kas sudaro karines išlaidas. Šie išlaidų komponentai apima, bet neapsiriboja, personalo atlyginimus, ginkluotės ir kitų karinių priemonių įsigijimą, infrastruktūros priežiūrą ir modernizavimą bei mokslinius tyrimus ir plėtrą gynybos srityje. Norint objektyviai įvertinti Lietuvos karinių išlaidų mastą, būtina peržiūrėti jų struktūrą ir prioritetus. Remiantis duomenimis, Lietuvos karinis biudžetas per pastaruosius keletą metų nuolat augo. Šis augimas daugiausia sietinas su padidėjusia geopolitine įtampa Rytų Europoje ir NATO reikalavimais valstybėms narėms. Lietuva, kaip NATO nare, įsipareigojo skirti du procentus savo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos išlaidoms, ir pastaraisiais metais jai pavyko pasiekti ir viršyti šį rodiklį. Šis atitikimas aljanso rekomendacijoms rodo Lietuvos įsipareigojimą prisidėti prie kolektyvinės gynybos sistemos ir pasirengimą ginti savo teritoriją bei sąjungininkus. Kylant karinėms išlaidoms, Lietuva daug investuoja į gynybos infrastruktūrą ir personalo rengimą. Šalyje atnaujintos ir modernizuotos kelios karinės bazės, kad būtų galima geriau pritaikyti NATO sąjungininkų pajėgų dislokavimui ir mokymams. Be to, daug dėmesio skiriama karininkų ir karių mokymams bei rengimui, siekiant užtikrinti jų aukštą profesionalumą ir pasirengimą veikti esant ypatingoms sąlygoms. Svarbus karinių išlaidų komponentas yra ginklų ir karinės įrangos įsigijimas. Lietuva investavo į modernią ginkluotę, įskaitant oro gynybos sistemas, šarvuotąsias transporto priemones ir kitas būtinas priemones, kurios padeda stiprinti šalies gynybinius pajėgumus. Pastebėtina, kad Lietuva aiškiai orientuojasi į aukštųjų technologijų ginkluotės sistemas, kurios užtikrina didesnį efektyvumą ir mobilumą kovinėse situacijose. Be tradicinės ginkluotės, Lietuva taip pat investuoja į kibernetinę saugą ir skaitmenines technologijas, kad galėtų efektyviai atsakyti į šiuolaikines grėsmes. Skaitmeninės eros metu kibernetinės atakos tapo reikšminga saugumo problema, todėl reikia skirti nuolatinį dėmesį jų prevencijai ir kontrolei. Lietuva stengiasi stiprinti savo kibernetinio saugumo pajėgumus, plėtodama tvirtą ir atsparią infrastruktūrą, užtikrinančią saugumą tiek kariniuose, tiek civiliniuose sektoriuose. Analizuojant karinių išlaidų augimą, svarbu taip pat įvertinti jo ilgalaikį poveikį šalies ekonomikai. Didelės karinės išlaidos gali turėti teigiamą poveikį ekonomikai, skatindamos technologinę pažangą, sukuriant naujas darbo vietas ir investuojant į infrastruktūrą. Tačiau būtina išlaikyti tinkamą balansą, kad šios išlaidos nesukeltų per didelės naštos šalies biudžetui ir viešiesiems finansams. Lyginant Lietuvos karines išlaidas su kitų regiono šalių analogiškomis išlaidomis, matomos skirtingos tendencijos ir prioritetai. Kai kurios šalys skiria didesnę savo BVP dalį karinėms išlaidoms, siekdamos atitikti savo saugumo poreikius ar reaguoti į regioninius iššūkius. Lietuva, būdama maža valstybė, turi atidžiai parinkti prioritetus ir paskirstyti savo išteklius efektyviausiu būdu, kad būtų pasiektas optimalus rezultatas. Pastarojo laikotarpio geopolitiniai pokyčiai ir saugumo situacija verčia Lietuvą būti budrią ir nuolat vertinti savo karines išlaidas. Nuolatinis biudžeto didinimas ir investicijos į modernias technologijas ir gynybos sistemas rodo Lietuvos valdžios institucijų rimtą požiūrį į nacionalinį saugumą. Tai yra esminis komponentas, užtikrinantis ne tik šalies, bet ir viso regiono stabilumą ir saugumą. Apibendrinant, karo išlaidos yra neatsiejama bet kurios šalies biudžeto dalis, o Lietuva nėra išimtis. Pastarųjų metų augimas šiose išlaidose atspindi tiek geopolitinius iššūkius, su kuriais susiduria šalis, tiek NATO įsipareigojimų vykdymą. Subalansuotas ir atsakingas požiūris į karines išlaidas yra būtinas, siekiant užtikrinti ilgalaikį šalies saugumą ir ekonominį stabilumą. Eulerpool svetainėje rasite išsamius duomenis ir analizę, padėsiančią geriau suprasti Lietuvos karines išlaidas ir jų poveikį.