Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Peru Vartotojų išlaidos
Akcijos kaina
Esama Vartotojų išlaidos vertė Peru yra 92,271 mlrd. PEN. Vartotojų išlaidos Peru sumažėjo iki 92,271 mlrd. PEN 2023-12-01, po to kai 2023-09-01 buvo 93,321 mlrd. PEN. Nuo 1980-03-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Peru buvo 48,81 mlrd. PEN. Aukščiausias visų laikų lygis pasiektas 2023-06-01 su 96,68 mlrd. PEN, o žemiausia vertė užfiksuota 1989-06-01 su 23,23 mlrd. PEN.
Vartotojų išlaidos ·
Max
| Vartotojų išlaidos | |
|---|---|
| 1980-03-01 | 24,24 mlrd. PEN |
| 1980-06-01 | 24,32 mlrd. PEN |
| 1980-09-01 | 27,48 mlrd. PEN |
| 1980-12-01 | 28,59 mlrd. PEN |
| 1981-03-01 | 28,25 mlrd. PEN |
| 1981-06-01 | 26,25 mlrd. PEN |
| 1981-09-01 | 29,35 mlrd. PEN |
| 1981-12-01 | 28,60 mlrd. PEN |
| 1982-03-01 | 27,42 mlrd. PEN |
| 1982-06-01 | 25,23 mlrd. PEN |
| 1982-09-01 | 29,46 mlrd. PEN |
| 1982-12-01 | 27,63 mlrd. PEN |
| 1983-03-01 | 26,79 mlrd. PEN |
| 1983-06-01 | 25,38 mlrd. PEN |
| 1983-09-01 | 26,47 mlrd. PEN |
| 1983-12-01 | 24,94 mlrd. PEN |
| 1984-03-01 | 25,52 mlrd. PEN |
| 1984-06-01 | 24,52 mlrd. PEN |
| 1984-09-01 | 27,98 mlrd. PEN |
| 1984-12-01 | 28,43 mlrd. PEN |
| 1985-03-01 | 28,13 mlrd. PEN |
| 1985-06-01 | 25,63 mlrd. PEN |
| 1985-09-01 | 27,23 mlrd. PEN |
| 1985-12-01 | 27,30 mlrd. PEN |
| 1986-03-01 | 28,64 mlrd. PEN |
| 1986-06-01 | 28,29 mlrd. PEN |
| 1986-09-01 | 33,14 mlrd. PEN |
| 1986-12-01 | 34,49 mlrd. PEN |
| 1987-03-01 | 35,93 mlrd. PEN |
| 1987-06-01 | 31,11 mlrd. PEN |
| 1987-09-01 | 36,59 mlrd. PEN |
| 1987-12-01 | 35,02 mlrd. PEN |
| 1988-03-01 | 34,18 mlrd. PEN |
| 1988-06-01 | 30,69 mlrd. PEN |
| 1988-09-01 | 33,89 mlrd. PEN |
| 1988-12-01 | 28,33 mlrd. PEN |
| 1989-03-01 | 24,92 mlrd. PEN |
| 1989-06-01 | 23,23 mlrd. PEN |
| 1989-09-01 | 27,77 mlrd. PEN |
| 1989-12-01 | 30,40 mlrd. PEN |
| 1990-03-01 | 28,41 mlrd. PEN |
| 1990-06-01 | 26,30 mlrd. PEN |
| 1990-09-01 | 24,79 mlrd. PEN |
| 1990-12-01 | 26,24 mlrd. PEN |
| 1991-03-01 | 25,97 mlrd. PEN |
| 1991-06-01 | 27,03 mlrd. PEN |
| 1991-09-01 | 28,48 mlrd. PEN |
| 1991-12-01 | 28,18 mlrd. PEN |
| 1992-03-01 | 28,36 mlrd. PEN |
| 1992-06-01 | 26,64 mlrd. PEN |
| 1992-09-01 | 25,93 mlrd. PEN |
| 1992-12-01 | 27,93 mlrd. PEN |
| 1993-03-01 | 26,75 mlrd. PEN |
| 1993-06-01 | 27,58 mlrd. PEN |
| 1993-09-01 | 29,63 mlrd. PEN |
| 1993-12-01 | 29,71 mlrd. PEN |
| 1994-03-01 | 29,22 mlrd. PEN |
| 1994-06-01 | 32,00 mlrd. PEN |
| 1994-09-01 | 30,63 mlrd. PEN |
| 1994-12-01 | 32,59 mlrd. PEN |
| 1995-03-01 | 32,19 mlrd. PEN |
| 1995-06-01 | 33,14 mlrd. PEN |
| 1995-09-01 | 35,08 mlrd. PEN |
| 1995-12-01 | 35,86 mlrd. PEN |
| 1996-03-01 | 33,44 mlrd. PEN |
| 1996-06-01 | 34,02 mlrd. PEN |
| 1996-09-01 | 36,01 mlrd. PEN |
| 1996-12-01 | 36,04 mlrd. PEN |
| 1997-03-01 | 34,93 mlrd. PEN |
| 1997-06-01 | 35,51 mlrd. PEN |
| 1997-09-01 | 36,99 mlrd. PEN |
| 1997-12-01 | 37,11 mlrd. PEN |
| 1998-03-01 | 34,16 mlrd. PEN |
| 1998-06-01 | 35,32 mlrd. PEN |
| 1998-09-01 | 36,28 mlrd. PEN |
| 1998-12-01 | 35,93 mlrd. PEN |
| 1999-03-01 | 35,11 mlrd. PEN |
| 1999-06-01 | 35,13 mlrd. PEN |
| 1999-09-01 | 35,56 mlrd. PEN |
| 1999-12-01 | 33,86 mlrd. PEN |
| 2000-03-01 | 34,94 mlrd. PEN |
| 2000-06-01 | 35,36 mlrd. PEN |
| 2000-09-01 | 36,16 mlrd. PEN |
| 2000-12-01 | 36,73 mlrd. PEN |
| 2001-03-01 | 35,37 mlrd. PEN |
| 2001-06-01 | 36,09 mlrd. PEN |
| 2001-09-01 | 36,68 mlrd. PEN |
| 2001-12-01 | 36,49 mlrd. PEN |
| 2002-03-01 | 37,17 mlrd. PEN |
| 2002-06-01 | 37,69 mlrd. PEN |
| 2002-09-01 | 38,48 mlrd. PEN |
| 2002-12-01 | 38,33 mlrd. PEN |
| 2003-03-01 | 37,52 mlrd. PEN |
| 2003-06-01 | 38,83 mlrd. PEN |
| 2003-09-01 | 39,64 mlrd. PEN |
| 2003-12-01 | 39,49 mlrd. PEN |
| 2004-03-01 | 39,28 mlrd. PEN |
| 2004-06-01 | 40,05 mlrd. PEN |
| 2004-09-01 | 40,86 mlrd. PEN |
| 2004-12-01 | 40,58 mlrd. PEN |
| 2005-03-01 | 40,60 mlrd. PEN |
| 2005-06-01 | 41,35 mlrd. PEN |
| 2005-09-01 | 42,41 mlrd. PEN |
| 2005-12-01 | 42,29 mlrd. PEN |
| 2006-03-01 | 42,94 mlrd. PEN |
| 2006-06-01 | 43,94 mlrd. PEN |
| 2006-09-01 | 45,10 mlrd. PEN |
| 2006-12-01 | 45,03 mlrd. PEN |
| 2007-03-01 | 46,18 mlrd. PEN |
| 2007-06-01 | 47,90 mlrd. PEN |
| 2007-09-01 | 48,88 mlrd. PEN |
| 2007-12-01 | 49,36 mlrd. PEN |
| 2008-03-01 | 50,20 mlrd. PEN |
| 2008-06-01 | 53,70 mlrd. PEN |
| 2008-09-01 | 53,72 mlrd. PEN |
| 2008-12-01 | 51,82 mlrd. PEN |
| 2009-03-01 | 51,96 mlrd. PEN |
| 2009-06-01 | 54,29 mlrd. PEN |
| 2009-09-01 | 55,38 mlrd. PEN |
| 2009-12-01 | 54,26 mlrd. PEN |
| 2010-03-01 | 55,49 mlrd. PEN |
| 2010-06-01 | 59,39 mlrd. PEN |
| 2010-09-01 | 61,25 mlrd. PEN |
| 2010-12-01 | 59,36 mlrd. PEN |
| 2011-03-01 | 60,70 mlrd. PEN |
| 2011-06-01 | 64,62 mlrd. PEN |
| 2011-09-01 | 64,56 mlrd. PEN |
| 2011-12-01 | 62,62 mlrd. PEN |
| 2012-03-01 | 65,35 mlrd. PEN |
| 2012-06-01 | 69,05 mlrd. PEN |
| 2012-09-01 | 69,01 mlrd. PEN |
| 2012-12-01 | 67,88 mlrd. PEN |
| 2013-03-01 | 69,02 mlrd. PEN |
| 2013-06-01 | 73,02 mlrd. PEN |
| 2013-09-01 | 72,82 mlrd. PEN |
| 2013-12-01 | 71,99 mlrd. PEN |
| 2014-03-01 | 72,46 mlrd. PEN |
| 2014-06-01 | 76,11 mlrd. PEN |
| 2014-09-01 | 75,38 mlrd. PEN |
| 2014-12-01 | 74,10 mlrd. PEN |
| 2015-03-01 | 75,06 mlrd. PEN |
| 2015-06-01 | 79,05 mlrd. PEN |
| 2015-09-01 | 78,59 mlrd. PEN |
| 2015-12-01 | 77,21 mlrd. PEN |
| 2016-03-01 | 77,90 mlrd. PEN |
| 2016-06-01 | 81,75 mlrd. PEN |
| 2016-09-01 | 81,88 mlrd. PEN |
| 2016-12-01 | 79,86 mlrd. PEN |
| 2017-03-01 | 79,64 mlrd. PEN |
| 2017-06-01 | 84,14 mlrd. PEN |
| 2017-09-01 | 84,04 mlrd. PEN |
| 2017-12-01 | 82,05 mlrd. PEN |
| 2018-03-01 | 82,16 mlrd. PEN |
| 2018-06-01 | 88,40 mlrd. PEN |
| 2018-09-01 | 86,83 mlrd. PEN |
| 2018-12-01 | 85,14 mlrd. PEN |
| 2019-03-01 | 84,79 mlrd. PEN |
| 2019-06-01 | 90,58 mlrd. PEN |
| 2019-09-01 | 89,69 mlrd. PEN |
| 2019-12-01 | 87,68 mlrd. PEN |
| 2020-03-01 | 83,34 mlrd. PEN |
| 2020-06-01 | 70,58 mlrd. PEN |
| 2020-09-01 | 81,61 mlrd. PEN |
| 2020-12-01 | 86,41 mlrd. PEN |
| 2021-03-01 | 85,17 mlrd. PEN |
| 2021-06-01 | 90,55 mlrd. PEN |
| 2021-09-01 | 92,18 mlrd. PEN |
| 2021-12-01 | 90,30 mlrd. PEN |
| 2022-03-01 | 90,42 mlrd. PEN |
| 2022-06-01 | 96,11 mlrd. PEN |
| 2022-09-01 | 92,96 mlrd. PEN |
| 2022-12-01 | 91,66 mlrd. PEN |
| 2023-03-01 | 90,40 mlrd. PEN |
| 2023-06-01 | 96,68 mlrd. PEN |
| 2023-09-01 | 93,32 mlrd. PEN |
| 2023-12-01 | 92,27 mlrd. PEN |
Vartotojų išlaidos Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-12-01 | 92,271 mlrd. PEN |
| 2023-09-01 | 93,321 mlrd. PEN |
| 2023-06-01 | 96,68 mlrd. PEN |
| 2023-03-01 | 90,397 mlrd. PEN |
| 2022-12-01 | 91,657 mlrd. PEN |
| 2022-09-01 | 92,956 mlrd. PEN |
| 2022-06-01 | 96,112 mlrd. PEN |
| 2022-03-01 | 90,42 mlrd. PEN |
| 2021-12-01 | 90,295 mlrd. PEN |
| 2021-09-01 | 92,176 mlrd. PEN |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Vartotojų išlaidos
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇵🇪 Banko kredito palūkanų norma | 0,864 % | 0,892 % | Mėnesinis |
🇵🇪 Degalų kainos | 1,14 USD/Liter | 1,18 USD/Liter | Mėnesinis |
🇵🇪 Privataus sektoriaus kreditas | 454,763 mlrd. PEN | 453,039 mlrd. PEN | Mėnesinis |
🇵🇪 Vartojimo paskolos | 99,936 mlrd. PEN | 100,526 mlrd. PEN | Mėnesinis |
Makroseiten für andere Länder in Amerika
- 🇦🇷Argentina
- 🇦🇼Aruba
- 🇧🇸Bahamos
- 🇧🇧Barbados
- 🇧🇿Belize
- 🇧🇲Bermuda
- 🇧🇴Bolivija
- 🇧🇷Brazilija
- 🇨🇦Kanada
- 🇰🇾Kaimanų salos
- 🇨🇱Čilė
- 🇨🇴Kolumbija
- 🇨🇷Kosta Rika
- 🇨🇺Kuba
- 🇩🇴Dominikos Respublika
- 🇪🇨Ecuador
- 🇸🇻El Salvador
- 🇬🇹Gvatemala
- 🇬🇾Gajana
- 🇭🇹Haiti
- 🇭🇳Honduras
- 🇯🇲Jamaika
- 🇲🇽Meksika
- 🇳🇮Nikaragva
- 🇵🇦Panama
- 🇵🇾Paragvajus
- 🇵🇷Puerto Rikas
- 🇸🇷Surinamas
- 🇹🇹Trinidadas ir Tobagas
- 🇺🇸Jungtinės Valstijos
- 🇺🇾Urugvajus
- 🇻🇪Venesuela
- 🇦🇬Antigva ir Barbuda
- 🇩🇲Dominika
- 🇬🇩Grenada
Kas yra Vartotojų išlaidos
Vartotojų išlaidos yra viena svarbiausių makroekonominių kategorijų, turinti itin didelę reikšmę šalies ekonomikos būklei ir vystymuisi. „Eulerpool“ svetainėje pateikiami detalūs, patikimi ir nuolat atnaujinami duomenys apie vartotojų išlaidas leidžia verslo ir ekonomikos specialistams priimti informuotus sprendimus bei stebėti rinkos pokyčius. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, vartotojų išlaidos sudaro didžiąją dalį bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai gerai iliustruoja faktas, kad vartotojų elgesys ir jų finansinis stabilumas tiesiogiai veikia ekonomikos augimo tempą, infliacijos lygį, darbo rinkos būklę bei daugelį kitų svarbių ekonominių rodiklių. Siekiant suvokti visą vartotojų išlaidų reikšmę, būtina pažvelgti giliau į jų sudedamąsias dalis ir veiksnius, kurie įtakoja šias išlaidas. Pirma, svarbu pažymėti, kad vartotojų išlaidos susideda iš trijų pagrindinių komponentų: prekių, paslaugų ir investicijų. Prekių sektorius apima viską nuo maisto ir gėrimų iki drabužių, elektronikos ir automobilių. Paslaugų sektorius apima tokias sritis kaip sveikatos priežiūra, švietimas, transportas, pramogos ir daugelis kitų sričių. Investicijos vartojimui gali būti susijusios su ilgalaikio vartojimo prekėmis, pvz., nekilnojamuoju turtu, baldais, buitine technika ir panašiais produktais. Ekonominiai rodikliai ir statistika, kuriuos galite rasti „Eulerpool“ svetainėje, padeda ekonomiškai interpretuoti ir įvertinti kiekvieną iš šių komponentų, parodydami, kaip jie kinta laikui bėgant ir kokie veiksniai turi didžiausią įtaką. Vienas iš pagrindinių veiksnių, įtakojančių vartotojų išlaidas, yra namų ūkių pajamos. Augančios pajamos paprastai skatina didesnes išlaidas, o tai, savo ruožtu, stimuliuoja ekonomikos augimą. Priešingai, mažėjančios pajamos verčia vartotojus mažinti savo išlaidas, kas gali sukelti ekonomikos nuosmukį. Kitas svarbus veiksnys yra vartotojų pasitikėjimas. Kai vartotojai jaučia ekonominį ir socialinį stabilumą, jie linkę daugiau išlaidauti. Tokius rodiklius kaip vartotojų pasitikėjimo indeksas (VPI) galima rasti mūsų svetainėje, ir jie padeda išsamiai interpretuoti šį aspektą. Infliacija taip pat vaidina svarbų vaidmenį, nes kylant kainoms, perkamasis pajėgumas mažėja, ir tai gali sumažinti bendruosius išlaidų rodiklius. Be to, svarbu atsižvelgti į finansų rinkos sąlygas. Pavyzdžiui, mažos palūkanų normos gali skatinti vartotojus skolintis ir investuoti į didelės vertės prekes, kaip nekilnojamąjį turtą ar automobilius. Priešingai, didelės palūkanų normos gali sumažinti skolinimosi apetitą ir paskatinti žmones daugiau taupyti nei išlaidauti. Monetarinė ir fiskalinė politika turi didelį poveikį vartotojų išlaidoms. Centrinis bankas gali keisti palūkanų normas arba vykdyti pinigų politikos priemones, kuriomis siekiama stimuliuoti arba stabdyti ekonomiką. Vyriausybės išlaidos ir mokesčių politika taip pat gali labai įtakoti ekonominę aplinką ir, atitinkamai, vartotojų išlaidas. Svarbu ir demografiniai veiksniai. Gyventojų amžius, šeimos struktūra, gyvenamosios vietos pobūdis - visa tai veikia vartojimo modelius. Pavyzdžiui, jaunesni žmonės dažniausiai išlaidauja daugiau, palyginti su vyresniais, kurie gali būti linkę taupyti pensijai ar sveikatos išlaidoms. Regioninės ir tarptautinės tendencijos taip pat turi įtakos vartotojų išlaidoms Lietuvoje. Globalizacija ir tarptautinė prekyba lemia, kad Lietuvoje parduodamos prekės ir paslaugos gali ateiti iš viso pasaulio, o tai keičia vartojimo įpročius ir rinkos dinamiką. Globalios ekonominės krizės ar sukrėtimai gali turėti tiesioginį poveikį Lietuvos vartotojų elgesiui ir jų išlaidoms. „Eulerpool“ suteikia įrankius ir analizės priemones, leidžiančias giliau suprasti šiuos sudėtingus ryšius ir daryti pagrįstas išvadas. Mūsų svetainėje galite rasti ne tik statistinius duomenis, bet ir išsamias analizes, ekspertų įžvalgas ir prognozes, kurios padeda formuoti išsamų ir pagrįstą požiūrį į vartotojų išlaidas. Apskritai, vartotojų išlaidos yra esminis makroekonominis rodiklis, leidžiantis suprasti ir interpretuoti ekonomikos dinamiką. Mūsų duomenys ir analizė siekia padėti jums ne tik suvokti esamą situaciją, bet ir įvertinti būsimus pokyčius, todėl galite priimti labiau informuotus ir strategiškai orientuotus sprendimus. „Eulerpool“ svetainėje pateikiama informacija yra pagrįsta patikimais šaltiniais ir orientuota į praktinį pritaikymą, todėl esate tikri, kad gausite aukščiausios kokybės paslaugas ir duomenis.