Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Montenegro Pavedimai
Akcijos kaina
Dabartinė Pavedimai vertė Montenegro yra 94,901 mln. EUR. Pavedimai Montenegro sumažėjo iki 94,901 mln. EUR 2023-09-01, po to, kai buvo 106,001 mln. EUR 2023-06-01. Nuo 2010-03-01 iki 2023-12-01, vidutinis BVP Montenegro buvo 61,41 mln. EUR. Visų laikų aukščiausia vertė pasiekta 2022-09-01, kai buvo 122,31 mln. EUR, o žemiausia vertė užfiksuota 2010-03-01, kai buvo 33,33 mln. EUR.
Pavedimai ·
Max
Pervedimai | |
---|---|
2010-03-01 | 33,33 mln. EUR |
2010-06-01 | 39,57 mln. EUR |
2010-09-01 | 37,30 mln. EUR |
2010-12-01 | 44,68 mln. EUR |
2011-03-01 | 39,17 mln. EUR |
2011-06-01 | 49,57 mln. EUR |
2011-09-01 | 44,81 mln. EUR |
2011-12-01 | 53,04 mln. EUR |
2012-03-01 | 49,43 mln. EUR |
2012-06-01 | 51,62 mln. EUR |
2012-09-01 | 52,82 mln. EUR |
2012-12-01 | 54,33 mln. EUR |
2013-03-01 | 42,46 mln. EUR |
2013-06-01 | 56,77 mln. EUR |
2013-09-01 | 55,91 mln. EUR |
2013-12-01 | 57,42 mln. EUR |
2014-03-01 | 46,09 mln. EUR |
2014-06-01 | 50,93 mln. EUR |
2014-09-01 | 49,14 mln. EUR |
2014-12-01 | 52,09 mln. EUR |
2015-03-01 | 47,25 mln. EUR |
2015-06-01 | 53,02 mln. EUR |
2015-09-01 | 43,37 mln. EUR |
2015-12-01 | 49,94 mln. EUR |
2016-03-01 | 41,77 mln. EUR |
2016-06-01 | 48,84 mln. EUR |
2016-09-01 | 49,53 mln. EUR |
2016-12-01 | 48,41 mln. EUR |
2017-03-01 | 44,24 mln. EUR |
2017-06-01 | 53,33 mln. EUR |
2017-09-01 | 52,16 mln. EUR |
2017-12-01 | 52,94 mln. EUR |
2018-03-01 | 46,05 mln. EUR |
2018-06-01 | 60,54 mln. EUR |
2018-09-01 | 60,05 mln. EUR |
2018-12-01 | 61,48 mln. EUR |
2019-03-01 | 50,39 mln. EUR |
2019-06-01 | 60,20 mln. EUR |
2019-09-01 | 64,30 mln. EUR |
2019-12-01 | 64,49 mln. EUR |
2020-03-01 | 54,00 mln. EUR |
2020-06-01 | 49,00 mln. EUR |
2020-09-01 | 74,04 mln. EUR |
2020-12-01 | 85,27 mln. EUR |
2021-03-01 | 73,70 mln. EUR |
2021-06-01 | 92,90 mln. EUR |
2021-09-01 | 85,67 mln. EUR |
2021-12-01 | 86,22 mln. EUR |
2022-03-01 | 90,35 mln. EUR |
2022-06-01 | 114,20 mln. EUR |
2022-09-01 | 122,31 mln. EUR |
2022-12-01 | 108,86 mln. EUR |
2023-03-01 | 93,01 mln. EUR |
2023-06-01 | 106,00 mln. EUR |
2023-09-01 | 94,90 mln. EUR |
Pavedimai Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-09-01 | 94,901 mln. EUR |
2023-06-01 | 106,001 mln. EUR |
2023-03-01 | 93,01 mln. EUR |
2022-12-01 | 108,856 mln. EUR |
2022-09-01 | 122,309 mln. EUR |
2022-06-01 | 114,196 mln. EUR |
2022-03-01 | 90,347 mln. EUR |
2021-12-01 | 86,222 mln. EUR |
2021-09-01 | 85,668 mln. EUR |
2021-06-01 | 92,899 mln. EUR |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Pavedimai
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇲🇪 Apyvartos balansas prie BVP | −13,2 % of GDP | −9,2 % of GDP | Kasmetinis |
🇲🇪 Eksportai | 46,687 mln. EUR | 54,063 mln. EUR | Mėnesinis |
🇲🇪 Importas | 356,481 mln. EUR | 322,172 mln. EUR | Mėnesinis |
🇲🇪 Kapitalo srautai | −303,154 mln. EUR | −295,979 mln. EUR | Ketvirtis |
🇲🇪 Pasiūlymo sąskaita | −434,79 mln. EUR | −431,288 mln. EUR | Ketvirtis |
🇲🇪 Prekybos balansas | −274,006 mln. EUR | −333,192 mln. EUR | Mėnesinis |
🇲🇪 Terorizmo indeksas | 0 Points | 0 Points | Kasmetinis |
🇲🇪 Turistų atvykimai | 189 382 | 159 839 | Mėnesinis |
🇲🇪 Užsienio tiesioginės investicijos | 856,99 mln. EUR | 1,152 mlrd. EUR | Kasmetinis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Pavedimai
Remitencijų fenomenas – tai vienas iš reikšmingų makroekonominių rodiklių, turintis svarbų vaidmenį šalies ekonomikos struktūroje. Eulerpool, kaip profesionalus makroekonomikos duomenų svetainė, siekia informuoti ir suteikti detalių žinių apie šį svarbų ekonomikos aspektą. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, remitenzijos turi didelį socialinį ir ekonominį poveikį, darančią įtaką tiek mikroekonominiu, tiek makroekonominiu lygiu. Pirmiausia, svarbu suprasti, kas yra remitenzijos. Tai pinigų pervedimai, dažniausiai atliekami migrantų iš jų gyvenamosios valstybės į gimtąją šalį. Šios lėšos dažnai siunčiamos šeimos nariams ar draugams ir naudojamos kasdieninėms išlaidoms, sveikatos priežiūrai, švietimui bei kitiems svarbiems poreikiams tenkinti. Remitenzijos dažnai laikomos viena iš pagrindinių finansinių įplaukų šaltinių mažai ar vidutiniškai išsivysčiusiose šalyse, todėl jų reikšmė globalioje ekonomikoje yra milžiniška. Lietuvos kontekste, remitenzijos įgyja ypatingą svarbą, atsižvelgiant į šalies emigracijos lygį. Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, Lietuva patyrė didelį emigracijos srautą. Daug Lietuvos piliečių išvyko į užsienio šalis ieškodami geresnių darbo galimybių ir gyvenimo sąlygų. Dėl šios priežasties, remitenzijos tapo svarbiu pajamų srautu, padedančiu palaikyti šeimų gyvenimo kokybę ir net šalies ekonomiką. Remitenzijų srautai turi nemažą įtaką Lietuvos ekonomikos stabilumui. Visagine SEO pasiekimais pagrįsta analizė rodo, kad remitenzijos dažnai naudojamos vartojimo paskatoms, todėl jos tiesiogiai prisideda prie BVP augimo. Be to, lėšos gali būti investuojamos į nekilnojamąjį turtą, švietimą ar net privačią verslą, kas prisideda prie ekonominės veiklos plėtros ir darbo vietų kūrimo. Dar daugiau, remitenzijų srautai gali padėti mažinti skurdą ir stiprinti socialinį audinį, nes gaunantys pinigus dažnai naudojasi jais ne tik asmeniniais poreikiais, bet ir bendruomenės gerovei. Svarbus aspektas, kuris neturėtų būti pamirštas, yra remitenzijų kaštų ir efektyvumo klausimai. Pinigų pervedimo kaštai yra svarbi tema, nes didelės pervedimo išlaidos gali sumažinti realią pinigų sumą, pasiekiančią gavėją. Tai ypač aktualu mažesnes pajamas gaunantiems migrantams. Todėl labai svarbu svarstyti alternatyvias pervedimo galimybes, tokias kaip elektroniniai pervedimai ar blokchain technologijos, kurios gali reikšmingai sumažinti pervedimo išlaidas ir laiką. Geopolitinė padėtis taip pat gali daryti įtaką remitenzijų srautams. Pavyzdžiui, ekonominiai ir politiniai neramumai ar valiutos svyravimai tam tikrose šalyse gali paveikti tiek pervedėjų, tiek gavėjų finansinį stabilumą. Tai gali skatinti remitenzijų srautų sulėtėjimą arba net staigaus padidėjimo atvejais sukelti infliacijos spaudimą vietinei ekonomikai. Dabartinės globalizacijos ir technologinės pažangos kontekste remitenzijų srautų rinkos tampa vis sudėtingesnės ir diversifikuotos. Naujos technologijos ne tik lengvina pinigų pervedimą, bet ir atveria naujas galimybes finansinių paslaugų teikimui migrantams ir jų šeimoms. Startuoliai ir fintech kompanijos vis dažniau siūlo novatoriškus sprendimus, leidžiančius atlikti greitus, saugius ir pigius pinigų pervedimus. Nepaisant to, kad remitenzijos dažnai laikomos individualių pervedimų rėmuose, negalima ignoruoti jų bendro makroekonominio poveikio. Šalys, gaunančios didelius remitenzijų srautus, gali tampi ekonomiškai mažiau priklausomos nuo išorinių skolų ar tarptautinės paramos. Tai leidžia šioms šalims plėtoti vietines ekonomikas ir siekti didesnio autarkinio vystymosi lygio. Taip pat verta aptarti ir remitenzijų politikos derybų kontekstą. Valstybės dažnai svarsto teisines ir reglamentavimo priemones, siekdamos paskatinti arba reguliuoti pinigų pervedimus. Tokios politikos gali apimti mokesčių lengvatas, specialias sąskaitas ir kitus fiskalinius instrumentus, siekiant užtikrinti, kad pervedimai būtų kuo labiau naudingi tiek siunčiantiesiems, tiek gavėjams. Remitenzijų skaidrumas ir atsekamumas yra kiti svarbūs aspektai. Siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir kitoms nusikalstamoms veikoms, yra būtina turėti efektyvius kontrolės ir reguliavimo mechanizmus, kurie leistų stebėti pinigų pervedimus. Tinkamai valdomi ir reguliuojami pervedimai gali reikšmingai prisidėti prie šalies ekonominio stabilumo ir saugumo. Galiausiai, verta paminėti ir socialinį remitenzijų aspektą. Šeimos nariai, gaunantys pinigų pervedimus, dažnai iš jų gauna ne tik finansinę, bet ir moralinę paramą. Ši parama gali būti ne mažiau svarbi, nes ji leidžia žmonėms jaustis labiau susijusiems su savo artimaisiais, net ir būdami toli nuo jų. Atsižvelgiant į visus šiuos aspektus, galima teigti, kad remitenzijos yra itin svarbus makroekonominis rodiklis, kurio tinkamas valdymas ir analizė gali atverti naujas galimybes tiek ekonomikos, tiek socialinio gyvenimo srityse. Eulerpool, kaip profesionali duomenų platforma, teikia išsamią ir patikimą informaciją apie remitenzijas, siekdama prisidėti prie geresnio supratimo ir išnaudojimo šio svarbaus ekonomikos elemento.