Legendiniai investuotojai pasirenka Eulerpool.

Trusted by leading companies and financial institutions

BlackRock logoAllianz logoGoogle logoAnthropic logoBloomberg logoRevolut logoNASDAQ logoCoinbase logo
BlackRock logoAllianz logoGoogle logoAnthropic logoBloomberg logoRevolut logoNASDAQ logoCoinbase logo
Analyse
Profilis
Horizen Akcija

Horizen

ZEN

Akcijos kaina

9,00
Šiandien +/-
+0
Šiandien %
+0 %

Horizen Whitepaper

  • Paprasta

  • Išplėstinis

  • Experte

Börse Marktpaar Preis +2% Tiefe -2% Tiefe Volumen (24H) Volumen % Typ Liquiditätsbewertung Aktualität
BinanceZEN/USDT7,56136 992,47102 073,142,43 mln.0,02cex517,00
BitgetZEN/USDT7,56293 757,87252 912,602,03 mln.0,10cex544,00
HTXZEN/USDT7,561 876,141 842,491,48 mln.0,08cex329,00
MEXCZEN/USDT7,56152 282,97159 471,78712 993,650,03cex512,00
BiboxZEN/USDT7,996 702,646 827,65710 810,400,27cex204,00
XXKKZEN/USDT7,57115 243,47139 920,99708 448,080,05cex92,00
HotcoinZEN/USDT7,562 909,991 471,90533 814,420,07cex195,00
LBankZEN/USDT13,8755 164,3158 336,25443 571,370,01cex436,00
WhiteBITZEN/USDT7,555 485,511 802,76363 085,400,03cex99,00
BybitZEN/USDT7,5743 111,1364 725,86320 564,270,02cex324,00
1
2
3
4
5
...
6

Horizen FAQ

Kas yra Horizen (ZEN)?

Paleistas 2017 metais ir valdomas Horizen DAO, Horizen ekosistema yra optimizuota nulinės žinios naudojimo atvejams. Horizen 2.0 tinklas naudoja pilną EVM suderinamumą ir natūralią integraciją su zkVerify, moduliniam sprendimui įrodymų patikros, kuris gali sumažinti išlaidas 90% ar daugiau. Horizen yra pirmoji, kuri sukūrė specializuotą EVM optimizuotą ZK programų kūrimui, suteikiant neįprastą efektyvumą ir ekonomiškumą ZK programoms. ZK decentralizuotų programėlių kūrėjai dažnai susiduria su sunkumais rašant ir audituojant verifikatorių kontraktus, kurie yra būtini ZK įrodymų patikrinimui. Poreikis labiau optimizuotam ir saugesniam sprendimui paskatino sukurti Horizen 2.0, kuris siūlo įmontuotus iš anksto paruoštus kontraktus (dar žinomus kaip prekompiles) įrodymų patikrinimui, taip sumažinant vystymo sudėtingumą ir pagerinant saugumą. Horizen 2.0 naudoja Substrate karkasą, kad struktūruotų savo mazgo architektūrą į dvi pagrindines komponentes: Core Client ir WebAssembly (Wasm) vykdymo aplinką. Šis padalijimas leidžia modulinį ir efektyvų dizainą, kuriame yra aiškus atsakomybių atskyrimas. Yra įvairių naudojimo atvejų, naudojant nulinės žinios technologiją decentralizuotose programose, įskaitant tapatybės patikrą, DeFi, balsavimo sistemas, on-chain žaidimus, patikrinamą skaičiavimą, mašinų mokymąsi ir medijos autentifikaciją. ZEN yra valdymo ir naudojimo žetonas Horizen ekosistemoje.

Kas yra Horizen įkūrėjai?

Dr. Rob Viglione yra Horizen Labs įkūrėjas ir generalinis direktorius. Jis turi finansų mokslų daktaro laipsnį, finansų ir rinkodaros MBA laipsnį bei fizikos ir taikomosios matematikos bakalauro laipsnį. Be to, Rob buvo patarėjas kai kuriems iš labiausiai transformuojančių blokų grandinės projektų pasaulyje, įskaitant Aave, ir anksčiau dirbo mokslininku kosmoso pramonėje. Įkūrėjas Rolf Versluis yra patyręs IT pramonės verslo savininkas ir valdo vidutinio dydžio kasybos operaciją. Anksčiau Rolf dirbo Cisco Systems, puslaidininkių pramonėje ir kaip branduolinis karininkas JAV povandeninio laivyno pajėgose. Jane Lippencott buvo komandos narė ir viena iš pradinio techninio dokumento bendraautorių. Ji dabar yra partnerė „a16z Crypto“, skaitmeninio turto skyriaus investicinėje įmonėje Andreessen Horowitz, ir anksčiau buvo asociatė Winklevoss Capital. Jane yra 2021 m. VC Kohortė All Rise, patarėja Teller Finance ir mentorė Open Web Collective, taip pat mentorė Celo ir Katapult Accelerator. Ji yra contributorė Nakamoto.com. Ji dirbo mentore Blockchain for Social Impact Coalition (BSIC), mentore dLab ir mentore Ethereum Classic Labs, patarėja Unbounded Capital, mentore Techstars, ir buvo Cord valdybos narė.

Kas daro Horizen unikalų?

Horizen yra žinoma dėl savo patirties nulinio žinojimo pagrindu sukurtoje blokų grandinės technologijoje. Horizen komanda pasiekė kelias pažangas kriptografijos srityje, įskaitant vieno iš pirmųjų nulinio žinojimo pagrindu sukurtų mastelio sprendimų, vadinamo Zendoo, išleidimą. Horizen 2.0 yra pirmoji specializuota EVM blokų grandinė, sukurta su į EVM tiesiogiai integruotomis išankstinėmis kompiliacijomis, skirtomis įrodymų tikrinimui. Tai daro Horizen optimalią platformą ZK dApps, kuri apima bet kokio tipo decentralizuotas programas, kurios generuoja, naudoja ir (arba) tikrina ZK įrodymus. Horizen 2.0 yra visiškai EVM suderinamas para grandinės modelis, sujungtas su zkVerify laidavimo grandine, kuri suteikia prieigą prie įrodymų mechanizmų tiesiai programų sluoksnyje. Tai leidžia kūrėjams patikrinti įrodymus naudojant sistemą, geriausiai tinkamą jų kuriamai programai. Nors zkVerify galima naudoti iš bet kurios programos ar tinklo, tai darymas saugioje Horizen 2.0 aplinkoje pašalina reikalingus tarpgrandininius ryšius ir dar labiau mažina kaštus. Naudojant Horizen’s EVM kaip priemonę patekti į nulinio žinojimo aplinkas sumažėja vėlavimas, sukeltas įprasto tarpusavio tinklų bendravimo, padidinamas ZK programų greitis ir bendras našumas. Tinklas siūlo vis didėjančią tikrinimo programų sąrašą, į kurį įeina Fflonk, Risc0, Groth16 ir UltraPlonk. Horizen yra decentralizuotas techniniu lygiu ir dauguma organizacijos perėjo prie DAO struktūros. Horizen naudoja ZenIP procesą, siekdama standartizuoti pagrindinių Horizen kodo bazės ir ekosistemos pokyčių siūlymo procesą. Šiandien Horizen komanda yra sutelkta į modernios, masteliui pritaikytos atsiskaitymo sprendimo kūrimą, kuris padeda didinti moduliarumą ir ruošia pagrindus didesniam bendradarbiavimui Web3 srityje.

Kiek Horizen (ZEN) monetų yra apyvartoje?

ZEN maksimalus tiekimas yra 21 000 000 monetų, iš kurių daugiau nei 15 200 000 yra apyvartoje nuo 2024 m. liepos.

Kaip apsaugotas Horizen tinklas?

Horizen 2.0 naudoja deleguotą akcijų įrodymo algoritmą (DPoS), siekiant užtikrinti tęstinumą ir stabilumą. Tačiau šioje naujoje versijoje Horizen kalnakasiai yra vadinami kolatoriumi, atspindint jų vaidmenį para-grandinių struktūroje. DPoS yra sutarimo mechanizmas, kuris padidina blokų grandinių tinklų efektyvumą ir mastelio lygį, įvedant delegacijos sluoksnį statymo procese. Turėtojai eina balsuoti ir išrenka mažą skaičių delegatų, kurie yra atsakingi už blokų kūrimą ir tinklo veiklos palaikymą. Horizen 2.0 priėmė hibridinį sutarimo modelį, įkvėptą Moonbeam, kuris sėkmingai įgyvendino DPoS pasiekiant aukštą našumą ir mastelį. Atitinkamai, Nimbus infrastruktūra yra naudojama kolatorių atrinkimui, užtikrinant sudėtingą ir teisingą procesą. Kolatorių atrankos procesas naudoja filtrus, siekiant užtikrinti, kad būtų pasirenkami tik kvalifikuoti dalyviai, taip pat naudojamas saugus entropijos šaltinis, kad būtų išlaikytas teisingumas ir išvengta klastos. Struktūra apima tris pagrindinius aspektus: Statymo Filtrą, Fiksuoto Dydžio Subrinktamųjų Filtrą ir Entropijos Šaltinį. Pirma, Statymo Filtras nustato kolatorių kandidatų tinkamumą pagal jų statymo kiekį. Tik kvalifikuoti ir įsipareigoję dalyviai gali kurti blokus ir palaikyti tinklo veiklą, tokiu būdu pagerindami bendrą patikimumą. Fiksuoto Dydžio Subrinktamųjų Filtras toliau tikslina šį kandidatų sąrašą iki valdomo aktyvių kolatorių skaičiaus kiekvienai blokų kūrimo vietai. Tai užtikrina, kad būtų išrinktas iš anksto nustatytas kolatorių skaičius, kad palaikytų tinklą, suteikdamas pusiausvyrą tarp decentralizacijos ir efektyvumo. Galiausiai, Entropijos Šaltinis įveda saugų ir nenuspėjamą atsitiktinumo elementą, kad būtų išvengta klastos ir užtikrintas teisingas patikrinimo atsakomybių paskirstymas.

Horizen investuotojai taip pat domisi šiomis kriptovaliutomis

Šis sąrašas pristato atidžiai atrinktą pasirinkimą kriptovaliutų, kurios gali būti įdomios investuotojams. Investuotojai, kurie investavo į Horizen, taip pat investavo į šias kriptovaliutas. Mes esame parengę savo kriptovaliutų analizes visoms Eulerpool'e išvardytoms kriptovaliutoms.

Kriptovaliutų pradžia ir kilimas

Kriptovaliutų istorija prasideda 2008 metais, kai asmuo arba grupė, pasivadinusi slapyvardžiu Satoshi Nakamoto, paskelbė baltojo popieriaus "Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System". Šis dokumentas sudarė pagrindą pirmajai kriptovaliutai, Bitcoinui. Bitcoinas naudojo decentralizuotą technologiją, žinomą kaip blokų grandinė (blockchain), kad įgalintų operacijas be centralizuotos autoriteto būtinybės.

2009 m. sausio mėnesį buvo paleistas Bitcoin tinklas, iškasus pradinį Genesis bloką. Pradžioje Bitcoin buvo daugiau eksperimentinis projektas nedidelei entuziastų grupei. Pirmasis žinomas komercinis pirkimas su Bitcoin įvyko 2010 m., kai kažkas išleido 10 000 Bitcoinų už du picos gabalėlius. Tuo metu vieno Bitcoin vertė buvo tik kelios cento dalys.

Kitų kriptovaliutų vystymasis

Po Bitcoin sėkmės netrukus atsirado kitos kriptovaliutos. Šios naujos skaitmeninės valiutos, dažnai vadinamos „Altcoins“, siekė įvairiais būdais naudoti ir tobulinti „blockchain“ technologiją. Kai kurie žinomiausi ankstyvieji Altcoins yra Litecoin (LTC), Ripple (XRP) ir Ethereum (ETH). Ethereum, kurį įkūrė Vitalik Buterin, ypač išsiskyrė iš Bitcoin, nes jis suteikė galimybę kurti išmaniąsias sutartis ir decentralizuotas aplikacijas (DApps).

Rinkos augimas ir nepastovumas

Kriptovaliutų rinka augo sparčiai, ir kartu su ja didėjo visuomenės dėmesys. Bitkoino ir kitų kriptovaliutų vertė patyrė ekstremalius svyravimus. Pasiekimai, pavyzdžiui, 2017 metų pabaiga, kai Bitkoino kaina beveik pasiekė 20 000 JAV dolerių, keitėsi su stipriais rinkos nuosmukiais. Ši volatilumas patraukė tiek investuotojus, tiek spekuliantus.

Reguliaciniai iššūkiai ir priėmimas

Kriptovaliutų populiarumui augant, pasaulio vyriausybės pradėjo nagrinėti, kaip reguliuoti šią naują turtinę klasę. Kai kurios šalys priėmė draugišką požiūrį ir skatino kripto technologijų vystymąsi, tuo tarpu kitos įvedė griežtas reguliavimo priemones arba visiškai uždraudė kriptovaliutas. Nepaisant šių iššūkių, kriptovaliutų priėmimas pagrindinėje rinkoje nuolat augo, įmonės ir finansų institucijos pradėjo jas adoptuoti.

Naujausi pokyčiai ir ateitis

Per pastaruosius metus tokių naujovių kaip DeFi (Decentralized Finance) ir NFTs (Non-Fungible Tokens) atsiradimas išplėtė galimybių spektrą, kurį siūlo „blockchain“ technologija. DeFi leidžia atlikti sudėtingas finansines operacijas be tradicinių finansinių institucijų, tuo tarpu NFTs leidžia tokenizuoti meno kūrinius ir kitus unikalius daiktus.

Kriptovaliutų ateitis išlieka įdomi ir neaiški. Klausimai apie mastelio didinimą, reguliavimą ir rinkos įsisavinimą tebėra neatsakyti. Nepaisant to, susidomėjimas kriptovaliutomis ir joms pagrįsta blokų grandinės technologija yra stipresnis nei bet kada, ir jų vaidmuo pasaulyje ekonomikoje tikėtinas toliau augti.

Kriptovaliutų investavimo privalumai

1. Aukštas pelningumo potencialas

Kriptovaliutos žinomos dėl savo didelių pelno galimybių. Investuotojai, kurie anksti įsitraukė į projektus tokie kaip Bitcoin ar Ethereum, gavo reikšmingų pelnų. Šie dideli grąžos rodikliai daro kriptovaliutas patraukliu investiciniu pasirinkimu riziką mėgstantiems investuotojams.

2. Nepriklausomybė nuo tradicinių finansų sistemų

Kriptovaliutos siūlo alternatyvą tradiciniam finansų sistemai. Jos nėra priklausomos nuo centrinio banko politikos, kas daro jas patraukliu apsisaugojimu nuo infliacijos ir ekonominio nestabilumo.

3. Inovacija ir technologinė plėtra

Investicijos į kriptovaliutas taip pat reiškia investicijas į naujas technologijas. „Blockchain“, technologija, stovinti už daugelio kriptovaliutų, turi potencialą revoliucionizuoti daugybę pramonės šakų, nuo finansinių paslaugų iki tiekimo grandinės valdymo.

4. Likvidumas

Kriptovaliutų rinkos veikia visą parą, o tai reiškia didelį likvidumą. Investuotojai gali bet kada pirkti ir parduoti savo turtą, kas, lyginant su tradicinėmis rinkomis, kurios turi darbo laiką, yra aiškus privalumas.

Investavimo į kriptovaliutas trūkumai

Didelė kintamumas

Kriptovaliutos yra žinomos dėl savo ekstremalios volatilumo. Kriptovaliutų vertė gali greitai ir neprognozuojamai kilti arba kristi, kas sudaro didelę riziką investuotojams.

2. Reguliavimo neapibrėžtumas

Kriptovaliutų reguliavimo kraštovaizdis vis dar formuojasi ir smarkiai skiriasi tarp šalių. Ši neapibrėžtis gali sukelti rizikas, ypač kai įvedami nauji įstatymai ir taisyklės.

3. Saugumo rizikos

Nors blokų grandinės technologija laikoma labai saugia, kriptovaliutų saugojimo ir keitimo procese kyla rizikų. Įsilaužimai ir sukčiavimas kriptovaliutų pasaulyje nėra reti, todėl reikalingos papildomos atsargumo priemonės.

4. Supratimo ir priėmimo stoka

Daug žmonių nepilnai supranta kriptovaliutas ir jų pagrindinę technologiją. Šis supratimo trūkumas gali lemti netinkamus investicinius sprendimus. Be to, kriptovaliutų kaip mokėjimo priemonės priėmimas vis dar ribotas.