Legendiniai investuotojai pasirenka Eulerpool.

Analyse
Profilis
Masa Akcija

Masa

MASA

Akcijos kaina

0,01
Šiandien +/-
+0
Šiandien %
+0 %

Masa Whitepaper

  • Paprasta

  • Išplėstinis

  • Experte

Börse Marktpaar Preis +2% Tiefe -2% Tiefe Volumen (24H) Volumen % Typ Liquiditätsbewertung Aktualität
GateMASA/USDT0,0228 542,0022 986,641,24 mln.0,05cex394,002025-07-09 06:23
BiKingMASA/USDT0,021 568,45448,661,24 mln.0,06cex1,002025-07-09 06:21
HTXMASA/USDT0,021 114,94373,82684 157,720,04cex208,002025-07-09 06:23
BitMartMASA/USDT0,021 539,41651,05653 586,370,04cex128,002025-07-09 06:21
BybitMASA/USDT0,0217 772,9125 481,44440 024,610,02cex304,002025-07-09 06:21
SuperExMASA/USDT0,02316,16147,87344 433,390,00cex1,002025-07-09 06:18
XT.COMMASA/USDT0,022 788,403 519,32334 986,340,04cex219,002025-07-09 06:21
BitgetMASA/USDT0,0213 668,6313 543,1365 930,250,00cex330,002025-07-09 06:24
MEXCMASA/USDT0,022 068,05840,3855 479,680,00cex258,002025-07-09 06:18
BitKanMASA/USDT0,0224 180,8218 315,5248 104,390,03cex259,002025-07-09 06:24
1
2
3
4

Masa FAQ

Apie Masa (MASA)

Masa yra pirmaujantis realaus laiko duomenų tinklas sąžiningam dirbtiniam intelektui (DI). DI agentų ir programų kūrėjai gali kurti bet ką, bet kur su pasaulio duomenimis. Prisijunkite prie Masa misijos kurti sąžiningo dirbtinio intelekto ateitį, kuri yra kuriama paties žmonių. Masa surinko 20 milijonų dolerių iš pirmaujančių investuotojų, tokių kaip Digital Currency Group ir Anagram. 2024 m. kovo 7 d. Masa užbaigė rekordinę 17 minučių trukmės Eulerpool prekybą, iš viso surinkusi 8,75 milijono dolerių MASA žetonuose. Masa yra išdidus Binance MVB Accelerator 6 sezono ir Hashkey x AWS AI Accelerator absolventas.

Kokios yra realaus pasaulio Masa taikomojo naudojimo sritys?

Masa (MASA) išsiskiria kaip decentralizuotas AI duomenų ir LLM tinklas, siūlantis platformą, kurioje vartotojai gali turėti, dalintis ir uždirbti iš savo duomenų. Šis tinklas yra sukurtas dirbtinio intelekto taikomosioms programoms, suteikdamas unikalią galimybę individams prisidėti prie AI ekosistemos ir iš jos naudotis. Realaus pasaulio Masa programos yra įvairios, sutelktos į tokias sritis kaip realaus laiko jausmų analizė, realaus laiko socialiniai grafikai ir AI prekybos robotai. Šios programos leidžia naudotojams gauti įžvalgas ir priimti pagrįstus sprendimus, grindžiamus duomenų analize. Kriptovaliutų srityje, Masa decentralizuotas AI tinklas suteikia galimybę individams uždirbti prisidedant su duomenimis, o AI kūrėjai gali kurti taikomąsias programas naudodami pasaulinius duomenų rinkinius. Tai sukuria bendradarbiavimo aplinką, kurioje duomenys ir AI susikerta, skatindami inovacijas ir vystymąsi. Masa įsteigė partnerystes su 13 AI projektų, siekdamas sukurti decentralizuotą AI kūrėjų ekosistemą, kuri skatintų AI technologijų augimą. Masa tinklas yra paremtas tvirta infrastruktūra, turinti per 1,4 milijono unikalių naudotojų ir 48 000 mazgų operatorių. Šis platus tinklas palengvina 38 milijonų nuosavų duomenų taškų surinkimą ir naudojimą, kurie yra esminiai AI taikomosioms programoms. Pirmaujančių projektų, kaip Polygon, zkSync ir Avalanche, dalyvavimas Masa duomenų tinkle dar labiau pabrėžia jo svarbą blokų grandinės ir AI kraštovaizdyje. Platformos gebėjimas pritraukti reikšmingas investicijas, įskaitant 18 milijonų dolerių iš žinomų investuotojų, rodo jos potencialą ir pasitikėjimą jos vizija. Masa dalyvavimas akceleratoriuose, tokiuose kaip Binance MVB ir Hashkey AI Accelerator, atspindi įsipareigojimą tobulinti AI ir blokų grandinių technologijas. Per šias iniciatyvas Masa yra pasirengusi padaryti reikšmingą poveikį decentralizuotų AI taikomųjų programų ateičiai.

Masa investuotojai taip pat domisi šiomis kriptovaliutomis

Šis sąrašas pristato atidžiai atrinktą pasirinkimą kriptovaliutų, kurios gali būti įdomios investuotojams. Investuotojai, kurie investavo į Masa, taip pat investavo į šias kriptovaliutas. Mes esame parengę savo kriptovaliutų analizes visoms Eulerpool'e išvardytoms kriptovaliutoms.

Kriptovaliutų pradžia ir kilimas

Kriptovaliutų istorija prasideda 2008 metais, kai asmuo arba grupė, pasivadinusi slapyvardžiu Satoshi Nakamoto, paskelbė baltojo popieriaus "Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System". Šis dokumentas sudarė pagrindą pirmajai kriptovaliutai, Bitcoinui. Bitcoinas naudojo decentralizuotą technologiją, žinomą kaip blokų grandinė (blockchain), kad įgalintų operacijas be centralizuotos autoriteto būtinybės.

2009 m. sausio mėnesį buvo paleistas Bitcoin tinklas, iškasus pradinį Genesis bloką. Pradžioje Bitcoin buvo daugiau eksperimentinis projektas nedidelei entuziastų grupei. Pirmasis žinomas komercinis pirkimas su Bitcoin įvyko 2010 m., kai kažkas išleido 10 000 Bitcoinų už du picos gabalėlius. Tuo metu vieno Bitcoin vertė buvo tik kelios cento dalys.

Kitų kriptovaliutų vystymasis

Po Bitcoin sėkmės netrukus atsirado kitos kriptovaliutos. Šios naujos skaitmeninės valiutos, dažnai vadinamos „Altcoins“, siekė įvairiais būdais naudoti ir tobulinti „blockchain“ technologiją. Kai kurie žinomiausi ankstyvieji Altcoins yra Litecoin (LTC), Ripple (XRP) ir Ethereum (ETH). Ethereum, kurį įkūrė Vitalik Buterin, ypač išsiskyrė iš Bitcoin, nes jis suteikė galimybę kurti išmaniąsias sutartis ir decentralizuotas aplikacijas (DApps).

Rinkos augimas ir nepastovumas

Kriptovaliutų rinka augo sparčiai, ir kartu su ja didėjo visuomenės dėmesys. Bitkoino ir kitų kriptovaliutų vertė patyrė ekstremalius svyravimus. Pasiekimai, pavyzdžiui, 2017 metų pabaiga, kai Bitkoino kaina beveik pasiekė 20 000 JAV dolerių, keitėsi su stipriais rinkos nuosmukiais. Ši volatilumas patraukė tiek investuotojus, tiek spekuliantus.

Reguliaciniai iššūkiai ir priėmimas

Kriptovaliutų populiarumui augant, pasaulio vyriausybės pradėjo nagrinėti, kaip reguliuoti šią naują turtinę klasę. Kai kurios šalys priėmė draugišką požiūrį ir skatino kripto technologijų vystymąsi, tuo tarpu kitos įvedė griežtas reguliavimo priemones arba visiškai uždraudė kriptovaliutas. Nepaisant šių iššūkių, kriptovaliutų priėmimas pagrindinėje rinkoje nuolat augo, įmonės ir finansų institucijos pradėjo jas adoptuoti.

Naujausi pokyčiai ir ateitis

Per pastaruosius metus tokių naujovių kaip DeFi (Decentralized Finance) ir NFTs (Non-Fungible Tokens) atsiradimas išplėtė galimybių spektrą, kurį siūlo „blockchain“ technologija. DeFi leidžia atlikti sudėtingas finansines operacijas be tradicinių finansinių institucijų, tuo tarpu NFTs leidžia tokenizuoti meno kūrinius ir kitus unikalius daiktus.

Kriptovaliutų ateitis išlieka įdomi ir neaiški. Klausimai apie mastelio didinimą, reguliavimą ir rinkos įsisavinimą tebėra neatsakyti. Nepaisant to, susidomėjimas kriptovaliutomis ir joms pagrįsta blokų grandinės technologija yra stipresnis nei bet kada, ir jų vaidmuo pasaulyje ekonomikoje tikėtinas toliau augti.

Kriptovaliutų investavimo privalumai

1. Aukštas pelningumo potencialas

Kriptovaliutos žinomos dėl savo didelių pelno galimybių. Investuotojai, kurie anksti įsitraukė į projektus tokie kaip Bitcoin ar Ethereum, gavo reikšmingų pelnų. Šie dideli grąžos rodikliai daro kriptovaliutas patraukliu investiciniu pasirinkimu riziką mėgstantiems investuotojams.

2. Nepriklausomybė nuo tradicinių finansų sistemų

Kriptovaliutos siūlo alternatyvą tradiciniam finansų sistemai. Jos nėra priklausomos nuo centrinio banko politikos, kas daro jas patraukliu apsisaugojimu nuo infliacijos ir ekonominio nestabilumo.

3. Inovacija ir technologinė plėtra

Investicijos į kriptovaliutas taip pat reiškia investicijas į naujas technologijas. „Blockchain“, technologija, stovinti už daugelio kriptovaliutų, turi potencialą revoliucionizuoti daugybę pramonės šakų, nuo finansinių paslaugų iki tiekimo grandinės valdymo.

4. Likvidumas

Kriptovaliutų rinkos veikia visą parą, o tai reiškia didelį likvidumą. Investuotojai gali bet kada pirkti ir parduoti savo turtą, kas, lyginant su tradicinėmis rinkomis, kurios turi darbo laiką, yra aiškus privalumas.

Investavimo į kriptovaliutas trūkumai

Didelė kintamumas

Kriptovaliutos yra žinomos dėl savo ekstremalios volatilumo. Kriptovaliutų vertė gali greitai ir neprognozuojamai kilti arba kristi, kas sudaro didelę riziką investuotojams.

2. Reguliavimo neapibrėžtumas

Kriptovaliutų reguliavimo kraštovaizdis vis dar formuojasi ir smarkiai skiriasi tarp šalių. Ši neapibrėžtis gali sukelti rizikas, ypač kai įvedami nauji įstatymai ir taisyklės.

3. Saugumo rizikos

Nors blokų grandinės technologija laikoma labai saugia, kriptovaliutų saugojimo ir keitimo procese kyla rizikų. Įsilaužimai ir sukčiavimas kriptovaliutų pasaulyje nėra reti, todėl reikalingos papildomos atsargumo priemonės.

4. Supratimo ir priėmimo stoka

Daug žmonių nepilnai supranta kriptovaliutas ir jų pagrindinę technologiją. Šis supratimo trūkumas gali lemti netinkamus investicinius sprendimus. Be to, kriptovaliutų kaip mokėjimo priemonės priėmimas vis dar ribotas.