Legendiniai investuotojai pasirenka Eulerpool.

Analyse
Profilis
DOJO Protocol Akcija

DOJO Protocol

DOAI

Akcijos kaina

0,00
Šiandien +/-
+0
Šiandien %
+0 %

DOJO Protocol Whitepaper

  • Paprasta

  • Išplėstinis

  • Experte

Börse Marktpaar Preis +2% Tiefe -2% Tiefe Volumen (24H) Volumen % Typ Liquiditätsbewertung Aktualität
KuCoinDOAI/USDT0,00850,81776,85121 706,960,01cex154,002025-07-09 06:23
GateDOAI/USDT0,001 082,77894,6479 773,460,00cex77,002025-07-09 06:23
CoinExDOAI/USDT0,00003 821,610,00cex1,002025-07-09 06:23
MEXCDOAI/USDT0,007,49975,432 186,900cex88,002025-05-16 11:39
TothemoonDOAI/USDT0,0010,079,97605,360,00cex1,002025-04-08 06:32
1

DOJO Protocol FAQ

{ "q": "about", "a": "DOJO Protocol ($DOAI) yra novatoriškas blokų grandinės tinklas, sukurtas specialiai AI duomenų monetizavimui ir GPU mokymui. Tai platforma, kuri sujungia pažangias blokų grandinės technologijas su moderniausiomis AI galimybėmis, siekiant pakeisti dirbtinio intelekto modelių mokymo, kūrimo ir monetizavimo būdus. Pradėtas 2024 m. liepos 29 d., pagrįsta komanda.", "rank": "0" }

Kas yra DOJO Protocol?

DOJO Protocol (DOAI) yra novatoriškas blokų grandinės tinklas, skirtas AI duomenų monetizacijai ir GPU mokymui. Pasirodęs 2024 metų liepos 29 dieną, jis sujungia pažangią blokų grandinės technologiją su pažangiausiomis AI galimybėmis, iš esmės pakeisdamas AI modelių mokymą, kūrimą ir monetizaciją. Pagrindinė DOJO Protocol savybė yra unikali platforma, skirta GPU resursų dalijimuisi, leidžianti efektyviai ir ekonomiškai mokyti AI modelius. Ši funkcija ypač naudinga kūrėjams ir tyrėjams, kuriems reikia didelių skaičiavimo galių, bet trūksta išteklių palaikyti nuosavą GPU infrastruktūrą. Naudojantis blokų grandinės decentralizacija, DOJO Protocol užtikrina, kad GPU resursai būtų paskirstyti sąžiningai ir skaidriai. Be GPU dalijimosi, DOJO Protocol siūlo VPN paslaugą, skirtą užtikrinti sandorių saugumą ir apsaugoti vartotojų duomenis. Ši VPN paslauga yra itin svarbi norint išlaikyti privatumą ir saugumą vis labiau susietame skaitmeniniame pasaulyje. Vartotojai gali atlikti sandorius ir dalintis duomenimis be baimės dėl neteisėtos prieigos ar pažeidimų. Tinklo orientacija į AI duomenų monetizaciją leidžia vartotojams efektyviai monetizuoti savo AI duomenų rinkinius. Naudodamas blokų grandinės nekeičiamąjį registrą, DOJO Protocol užtikrina, kad duomenų sandoriai būtų skaidrūs ir patikrinami, skatindami dalyvių pasitikėjimą. Šis aspektas yra ypač svarbus duomenimis grindžiamoms pramonės šakoms, kur duomenų vientisumas ir autentiškumas yra esminiai. DOJO Protocol kelio išdėstymas apima ambicingus planus būsimai plėtrai, įskaitant GPU dalijimosi platformos patobulinimus ir naujų funkcijų, palaikančių AI ir blokų grandinės integraciją, pristatymą. Protokolo novatoriškas požiūris pozicionuoja jį kaip reikšmingą žaidėją AI ir blokų grandinės technologijų sankirtoje.

Kokia technologija slypi už „DOJO Protocol“?

Technologija, slypinti už DOJO protokolo (DOAI), yra įdomus blokų grandinės ir dirbtinio intelekto (DI) sprendimų derinys, sukurtas siekiant pertvarkyti DI duomenų monetizavimą ir GPU mokymą. Pradėta liepos 29, 2024, DOJO protokolas išsiskiria integruodamas pažangią blokų grandinės technologiją su moderniomis DI savybėmis, sukurdama tvirtą platformą DI modelių kūrimui ir monetizavimui. Esminis DOJO protokolo aspektas yra jo veikimas blokų grandinės tinkle, užtikrinančiame skaidrumą, saugumą ir decentralizaciją. Blokų grandinės paskirstyta knygų technologija įrašo visus sandorius kompiuterių tinkle, todėl beveik neįmanoma vienam subjektui pakeisti duomenis be sutarimo. Šis decentralizuotas pobūdis yra labai svarbus siekiant išvengti atakų iš blogų veikėjų. Pavyzdžiui, jei kas nors bandys pakeisti sandorį, tinklo sutarimo mechanizmas—paprastai Darbo įrodymas (PoW) arba Dalis įrodymo (PoS)—nustatytų neatitikimą ir atmestų apgaulingą veiklą. Vienas iš išskirtinių DOJO protokolo bruožų yra jo DojoVPN. Šis virtualus privatus tinklas padidina saugumą šifruodamas duomenis ir slėpdamas vartotojų IP adresus, todėl įsilaužėliams tampa sunku perimti ar sekti sandorius. DojoVPN užtikrina, kad tinkle dalinamasi informacija išliktų konfidenciali ir saugi, kas ypač svarbu jautriems DI mokymo duomenims. Kitas svarbus komponentas yra Dojo GPU, decentralizuotas vaizdo plokščių (Graphics Processing Units) tinklas, suteikiantis skaičiavimo galią, reikalingą DI mokymui. Pasinaudodamas paskirstytu GPU tinklu, DOJO protokolas gali pasiūlyti mastelinius ir ekonomiškus sprendimus DI kūrėjams. Šis decentralizuotas požiūris ne tik mažina DI mokymo kaštus, bet ir demokratizuoja prieigą prie galingų skaičiavimo išteklių, leidžiant mažesniems kūrėjams konkuruoti su didesnėmis organizacijomis. GPU mokymo sluoksnis yra dar vienas inovatyvus DOJO protokolo aspektas. Šis sluoksnis palengvina efektyvų DI modelių mokymą optimizuodamas esamų GPU išteklių naudojimą. Tai užtikrina, kad DI modeliai būtų mokomi greičiau ir tiksliau, kas yra esminė sąlyga kuriant naujausius DI pritaikymus. GPU mokymo sluoksnis taip pat įtraukia pažangius algoritmus, kad darbo krūviai būtų tolygiai paskirstyti tinkle, išvengiant kliūčių ir užtikrinant sklandžią veiklą. Be šių savybių, DOJO protokolas naudoja išmaniąsias sutartis siekiant automatizuoti ir užtikrinti sandorius tinkle. Išmaniosios sutartys yra automatiškai vykdomos sutartys, su sutarties sąlygomis tiesiogiai įrašytomis į kodą. Jos automatiškai įgyvendina ir vykdo sąlygas, kai pasiekiamos iš anksto nustatytos sąlygos, pašalindamos tarpininkų poreikį ir sumažinant žmogiškų klaidų ar apgavysčių riziką. Blokų grandinės ir DI sprendimų derinys DOJO protokole sukuria galingą platformą DI duomenų monetizacijai. Suteikiant saugią ir skaidrią aplinką duomenų mainams, DOJO protokolas leidžia duomenų savininkams monetizuoti savo duomenis, tuo pačiu užtikrinant, kad DI kūrėjai turėtų prieigą prie aukštos kokybės duomenų rinkinių. Šis simbiozinis ryšys skatina inovacijas ir spartina DI technologijų plėtrą. Be to, platformos plėtros planuose numatytas nuolatinis tobulinimas ir plėtra. Ateities atnaujinimai siekia pagerinti tinklo mastelį, saugumą ir funkcionalumą, užtikrinant, kad DOJO protokolas ir toliau būtų DI ir blokų grandinės integracijos priešakyje.

Kokios yra tikrosios DOJO Protocol pritaikymo galimybės realiame pasaulyje?

DOJO protokolas (DOAI) yra novatoriškas blokų grandinės tinklas, sukurtas specialiai AI duomenų monetizavimui ir GPU mokymui. Pradėtas 2024 m. liepos 29 d., jis integruoja pažangią blokų grandinės technologiją su moderniomis AI galimybėmis, siekdamas pakeisti, kaip treniruojami, kuriami ir monetizuojami AI modeliai. Viena pagrindinių DOJO protokolo praktinių taikymų sričių yra jo duomenų ekonomikos programa. Ši programa palaiko gyvybingą duomenų mainų rinką, leidžiančią vartotojams saugiai ir efektyviai monetizuoti savo duomenis. Naudodama blokų grandinės technologiją, programa užtikrina sandorių skaidrumą ir saugumą, todėl ji yra patraukli platforma tiek duomenų teikėjams, tiek vartotojams. Kita reikšminga taikymo sritis yra DOJO VPN paslauga. Ši paslauga suteikia vartotojams saugią ir privačią naršymo internete patirtį. Naudodamasis blokų grandinės technologija, VPN užtikrina, kad vartotojo duomenys būtų užšifruoti ir apsaugoti nuo neteisėtos prieigos. Ši paslauga ne tik padidina privatumo lygį, bet ir generuoja nuolatines pajamas ir sandorių mokesčius tinklui. DOJO protokolas taip pat integruoja stakingą ir DeFi (decentralizuotas finansavimas) galimybes. Vartotojai gali statyti savo DOAI žetonus norėdami gauti atlygius, skatindami žetonų išlaikymą ir tinklo stabilumą. Be to, protokolo DeFi integracijos leidžia vartotojams dalyvauti įvairiose finansinėse veiklose, tokiose kaip skolinimas, skolinimasis ir pajamų auginimas, dar labiau padidinant DOAI žetono naudingumą. AI srityje DOJO protokolas palengvina AI duomenų monetizavimą ir GPU mokymą. Suteikdamas decentralizuotą platformą AI modelių mokymui, jis leidžia kūrėjams pasiekti reikalingą skaičiavimo galią mokyti sudėtingus AI modelius. Ši taikymo sritis ne tik demokratizuoja prieigą prie AI išteklių, bet ir skatina dalyvius per DOAI žetoną. DOJO protokolas taip pat veikia kaip sandorių valiuta savo ekosistemoje. Vartotojai gali naudoti DOAI žetonus įvairiuose sandoriuose, įskaitant mokėjimą už paslaugas, prieigą prie aukščiausios kokybės funkcijų ir tinklo dalyvių skatinimą. Ši daugialypė DOAI žetono nauda užtikrina jo aktualumą ir paklausą DOJO ekosistemoje. Šios taikymo sritys bendrai prisideda prie DOJO protokolo augimo ir tvarumo, padarydamos jį universalia ir vertinga platforma blokų grandinės ir AI srityse.

Kokie pagrindiniai įvykiai buvo svarbūs DOJO Protocol?

DOJO protokolas (DOAI) yra novatoriškas blokų grandinės tinklas, sukurtas specialiai AI duomenų monetizacijai ir GPU treniravimui. Integruojant pažangią blokų grandinės technologiją su moderniausiomis AI galimybėmis, jo tikslas yra revoliucionizuoti AI modelių mokymą, plėtrą ir monetizaciją. Pradėtas 2024 m. liepos 29 d. komandos, vadovaujamos generalinio direktoriaus Johno Fengo ir technologijų direktoriaus Jane Smith, DOJO protokolas greitai pasiekė reikšmingų laimėjimų blokų grandinės ir AI sektoriuose. Prototipo kūrimas ir išleidimas buvo pirmieji didieji žingsniai DOJO protokolo istorijoje. Šis pradinis etapas parodė platformos potencialą, nustatydamas pagrindą tolesniems patobulinimams. Pasibaigus prototipui, bandomosios versijos paleidimas suteikė platesnės testavimo ir atsiliepimų galimybės, užtikrinant platformos patikimumą ir mastelį. Viešasis DOJO protokolo paleidimas buvo dar vienas kritinis įvykis, atverdamas platformą platesnei auditorijai ir suteikdamas galimybę plačiau dalyvauti jos ekosistemoje. Šis paleidimas buvo įtakingas DOJO protokolo buvimo blokų grandinės ir AI bendruomenėse įtvirtinimui. Reikšminga technologinė pažanga įvyko su DOJO GPU kasybos funkcijos išleidimu. Ši funkcija pasinaudojo unikaliomis platformos galimybėmis, leidžiančiomis vartotojams naudoti savo GPU išteklius kasybos veiklai, taip didinant tinklo skaičiavimo galingumą ir efektyvumą. Vienas iš labiausiai pastebimų DOJO protokolo pasiekimų buvo 10,000 aktyvių GPU kasėjų ir daugiau nei 100,000 VPN mazgų pasiekimas visame pasaulyje. Šis etapas pabrėžė augantį platformos priėmimą ir mastelį, pabrėždamas jos potencialą palaikyti platų ir decentralizuotą vartotojų tinklą. Johno Fengo vadovavimas, kuris turi Kompiuterių mokslo magistro laipsnį iš UCLA ir anksčiau tarnavo kaip Tars AI operacinės veiklos direktorius, buvo esminis platformos plėtros krypties nurodyme. Kartu su juo technologijų direktorė Jane Smith atliko esminį vaidmenį prižiūrint techninius aspektus ir užtikrinant sklandžią AI ir blokų grandinės technologijų integraciją. DOJO protokolas yra prieinamas prekybai keliose biržose, siūlant vartotojams galimybes dalyvauti jo ekosistemoje. Nepaisant to, kad prekiaujama už mažesnę kainą nei aukščiausia kada nors pasiekta, platforma toliau pritraukia susidomėjimą dėl savo novatoriško požiūrio ir augimo potencialo AI ir blokų grandinės sektoriuose.

Kas yra DOJO Protocol įkūrėjai?

DOJO Protocol (DOAI) išsiskiria kaip novatoriškas blokų grandinės tinklas, pritaikytas AI duomenų monetizavimui ir GPU mokymui. Šios inovatyvios platformos kūrėjai yra John Feng, Jane Smith ir Paul Xu. John Feng, turintis tvirtą blokų grandinės technologijos žinių pagrindą, vadovavo DOJO Protocol techninės architektūros kūrimui. Jane Smith, AI specialistė, atliko svarbų vaidmenį integruojant pažangias AI galimybes į platformą. Paul Xu, žinomas dėl savo patirties duomenų monetizavimo srityje, koncentravosi į sklandaus ekosistemos kūrimą, skirtą AI modelių mokymui ir vystymui. Jų bendros pastangos padarė DOJO Protocol revoliucine jėga blokų grandinės ir AI sektoriuose.

DOJO Protocol investuotojai taip pat domisi šiomis kriptovaliutomis

Šis sąrašas pristato atidžiai atrinktą pasirinkimą kriptovaliutų, kurios gali būti įdomios investuotojams. Investuotojai, kurie investavo į DOJO Protocol, taip pat investavo į šias kriptovaliutas. Mes esame parengę savo kriptovaliutų analizes visoms Eulerpool'e išvardytoms kriptovaliutoms.

Kriptovaliutų pradžia ir kilimas

Kriptovaliutų istorija prasideda 2008 metais, kai asmuo arba grupė, pasivadinusi slapyvardžiu Satoshi Nakamoto, paskelbė baltojo popieriaus "Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System". Šis dokumentas sudarė pagrindą pirmajai kriptovaliutai, Bitcoinui. Bitcoinas naudojo decentralizuotą technologiją, žinomą kaip blokų grandinė (blockchain), kad įgalintų operacijas be centralizuotos autoriteto būtinybės.

2009 m. sausio mėnesį buvo paleistas Bitcoin tinklas, iškasus pradinį Genesis bloką. Pradžioje Bitcoin buvo daugiau eksperimentinis projektas nedidelei entuziastų grupei. Pirmasis žinomas komercinis pirkimas su Bitcoin įvyko 2010 m., kai kažkas išleido 10 000 Bitcoinų už du picos gabalėlius. Tuo metu vieno Bitcoin vertė buvo tik kelios cento dalys.

Kitų kriptovaliutų vystymasis

Po Bitcoin sėkmės netrukus atsirado kitos kriptovaliutos. Šios naujos skaitmeninės valiutos, dažnai vadinamos „Altcoins“, siekė įvairiais būdais naudoti ir tobulinti „blockchain“ technologiją. Kai kurie žinomiausi ankstyvieji Altcoins yra Litecoin (LTC), Ripple (XRP) ir Ethereum (ETH). Ethereum, kurį įkūrė Vitalik Buterin, ypač išsiskyrė iš Bitcoin, nes jis suteikė galimybę kurti išmaniąsias sutartis ir decentralizuotas aplikacijas (DApps).

Rinkos augimas ir nepastovumas

Kriptovaliutų rinka augo sparčiai, ir kartu su ja didėjo visuomenės dėmesys. Bitkoino ir kitų kriptovaliutų vertė patyrė ekstremalius svyravimus. Pasiekimai, pavyzdžiui, 2017 metų pabaiga, kai Bitkoino kaina beveik pasiekė 20 000 JAV dolerių, keitėsi su stipriais rinkos nuosmukiais. Ši volatilumas patraukė tiek investuotojus, tiek spekuliantus.

Reguliaciniai iššūkiai ir priėmimas

Kriptovaliutų populiarumui augant, pasaulio vyriausybės pradėjo nagrinėti, kaip reguliuoti šią naują turtinę klasę. Kai kurios šalys priėmė draugišką požiūrį ir skatino kripto technologijų vystymąsi, tuo tarpu kitos įvedė griežtas reguliavimo priemones arba visiškai uždraudė kriptovaliutas. Nepaisant šių iššūkių, kriptovaliutų priėmimas pagrindinėje rinkoje nuolat augo, įmonės ir finansų institucijos pradėjo jas adoptuoti.

Naujausi pokyčiai ir ateitis

Per pastaruosius metus tokių naujovių kaip DeFi (Decentralized Finance) ir NFTs (Non-Fungible Tokens) atsiradimas išplėtė galimybių spektrą, kurį siūlo „blockchain“ technologija. DeFi leidžia atlikti sudėtingas finansines operacijas be tradicinių finansinių institucijų, tuo tarpu NFTs leidžia tokenizuoti meno kūrinius ir kitus unikalius daiktus.

Kriptovaliutų ateitis išlieka įdomi ir neaiški. Klausimai apie mastelio didinimą, reguliavimą ir rinkos įsisavinimą tebėra neatsakyti. Nepaisant to, susidomėjimas kriptovaliutomis ir joms pagrįsta blokų grandinės technologija yra stipresnis nei bet kada, ir jų vaidmuo pasaulyje ekonomikoje tikėtinas toliau augti.

Kriptovaliutų investavimo privalumai

1. Aukštas pelningumo potencialas

Kriptovaliutos žinomos dėl savo didelių pelno galimybių. Investuotojai, kurie anksti įsitraukė į projektus tokie kaip Bitcoin ar Ethereum, gavo reikšmingų pelnų. Šie dideli grąžos rodikliai daro kriptovaliutas patraukliu investiciniu pasirinkimu riziką mėgstantiems investuotojams.

2. Nepriklausomybė nuo tradicinių finansų sistemų

Kriptovaliutos siūlo alternatyvą tradiciniam finansų sistemai. Jos nėra priklausomos nuo centrinio banko politikos, kas daro jas patraukliu apsisaugojimu nuo infliacijos ir ekonominio nestabilumo.

3. Inovacija ir technologinė plėtra

Investicijos į kriptovaliutas taip pat reiškia investicijas į naujas technologijas. „Blockchain“, technologija, stovinti už daugelio kriptovaliutų, turi potencialą revoliucionizuoti daugybę pramonės šakų, nuo finansinių paslaugų iki tiekimo grandinės valdymo.

4. Likvidumas

Kriptovaliutų rinkos veikia visą parą, o tai reiškia didelį likvidumą. Investuotojai gali bet kada pirkti ir parduoti savo turtą, kas, lyginant su tradicinėmis rinkomis, kurios turi darbo laiką, yra aiškus privalumas.

Investavimo į kriptovaliutas trūkumai

Didelė kintamumas

Kriptovaliutos yra žinomos dėl savo ekstremalios volatilumo. Kriptovaliutų vertė gali greitai ir neprognozuojamai kilti arba kristi, kas sudaro didelę riziką investuotojams.

2. Reguliavimo neapibrėžtumas

Kriptovaliutų reguliavimo kraštovaizdis vis dar formuojasi ir smarkiai skiriasi tarp šalių. Ši neapibrėžtis gali sukelti rizikas, ypač kai įvedami nauji įstatymai ir taisyklės.

3. Saugumo rizikos

Nors blokų grandinės technologija laikoma labai saugia, kriptovaliutų saugojimo ir keitimo procese kyla rizikų. Įsilaužimai ir sukčiavimas kriptovaliutų pasaulyje nėra reti, todėl reikalingos papildomos atsargumo priemonės.

4. Supratimo ir priėmimo stoka

Daug žmonių nepilnai supranta kriptovaliutas ir jų pagrindinę technologiją. Šis supratimo trūkumas gali lemti netinkamus investicinius sprendimus. Be to, kriptovaliutų kaip mokėjimo priemonės priėmimas vis dar ribotas.