Legendiniai investuotojai pasirenka Eulerpool.

Analyse
Profilis
Cosmos Akcija

Cosmos

ATOM

Akcijos kaina

4,12
Šiandien +/-
+0
Šiandien %
+0 %

Cosmos Whitepaper

  • Paprasta

  • Išplėstinis

  • Experte

Börse Marktpaar Preis +2% Tiefe -2% Tiefe Volumen (24H) Volumen % Typ Liquiditätsbewertung Aktualität
HTXATOM/USDT4,11129 156,2470 926,2213,61 mln.0,72cex591,002025-07-09 06:23
DOEXATOM/USDT4,0390 920,6773 090,2813,16 mln.1,56cex30,002025-04-23 11:18
BiboxATOM/USDT4,0582 236,1980 879,269,84 mln.3,76cex322,002025-07-09 06:21
CoinPATOM/USDT4,11255 647,34169 909,049,67 mln.0,20cex78,002025-07-09 06:21
BitonExATOM/USDT4,48934 781,931,08 mln.8,61 mln.0,95cex193,002025-05-02 18:24
GateATOM/USDT4,11125 428,43172 212,886,64 mln.0,26cex567,002025-07-09 06:23
COINSPACEATOM/USDT4,111,61 mln.2,40 mln.6,62 mln.0,10cex255,002025-07-09 06:21
EchobitATOM/USDT4,11236 662,21169 616,964,51 mln.0,43cex137,002025-07-09 06:21
MillioneroATOM/USDT4,56634 449,67654 451,293,59 mln.0,29cex260,002025-06-15 17:33
OKXATOM/USDT4,11120 960,8187 013,563,32 mln.0,22cex555,002025-07-09 06:23
1
2
3
4
5
...
27

Cosmos FAQ

Kas yra Cosmos (ATOM)?

Trumpai tariant, Cosmos save pristato kaip projektą, sprendžiantį kai kurias iš sunkiausių problemų, su kuriomis susiduria blokų grandinės industrija. Jis siekia pasiūlyti priešnuodį „lėtiems, brangiems, nepritaikomiems ir aplinkai kenksmingiems“ darbo įrodymo (proof-of-work) protokolams, tokiems kaip naudojami Bitcoin, siūlydamas susietų blokų grandinių ekosistemą. Kiti projekto tikslai apima blokų grandinės technologijos padarymą mažiau sudėtinga ir sunkiai suprantama kūrėjams, dėka modulinės struktūros, kuri išskaido decentralizuotų programų paslaptis. Visai svarbu paminėti, kad tarpusavio blokų grandinių komunikacijos protokolas palengvina blokų grandinių tinklų tarpusavio bendravimą — užkirsdamas kelią industrijos susiskaldymui. Cosmos kilmė siekia 2014 m., kai buvo įkurta Tendermint, pagrindinis tinklo bendradarbis. 2016 m. buvo išleista Cosmos baltoji knyga, o kitais metais įvyko žetonų pardavimas. ATOM žetonai uždirbami per hibridinį įrodymo-sąlygų (proof-of-stake) algoritmą, ir jie padeda užtikrinti Cosmos Hub, pagrindinio projekto blokų grandinės, saugumą. Ši kriptovaliuta taip pat vaidina vaidmenį tinklo valdyme.

Kas yra Cosmos įkūrėjai?

Tendermint, vartų į Cosmos ekosistemą, bendraįkūrėjai buvo Jae Kwon, Zarko Milosevic ir Ethan Buchman. Nors Kwon vis dar nurodomas kaip pagrindinis architektas, 2020 m. jis atsistatydino iš generalinio direktoriaus pareigų. Jis teigia, kad vis dar yra projekto dalis, tačiau daugiausia dėmesio skiria kitoms iniciatyvoms. Tendermint generaliniu direktoriumi jį pakeitė Peng Zhong, o visa valdyba buvo gerokai atnaujinta. Jų tikslai apima patirties kūrimą kūrėjams, entuziastingos Cosmos bendruomenės formavimą ir švietimo išteklių kūrimą, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie šio tinklo galimybes.

Kaip veikia Cosmos?

Kosmoso tinklas susideda iš trijų sluoksnių: taikomųjų programų sluoksnio, tinklo sluoksnio ir sutarimo sluoksnio. Taikomųjų programų sluoksnis apdoroja sandorius ir atnaujina tinklo būseną, tuo tarpu tinklo sluoksnis leidžia bendrauti tarp sandorių ir blokų grandinių. Sutarimo sluoksnis padeda mazgams susitarti dėl dabartinės sistemos būsenos. Kosmoso tinkle naudojamas atvirųjų šaltinių įrankių rinkinys, kuris sujungia įvairius sluoksnius ir leidžia kūrėjams kurti decentralizuotas programas (dApps).

Kiek Cosmos (ATOM) monetų yra apyvartoje?

ATOM turi labai specifinį bendrą pasiūlą – lygiai 260,906,513. Iš jų, rašymo metu, apie 203,121,910 buvo apyvartoje. Verta paminėti, kad šios kriptovaliutos nėra kasamos – jos uždirbamos per staking procesą. 2017 m. sausį buvo surengtos dvi privačios pardavimų sesijos, po kurių balandį vyko viešas pardavimas. Iš viso surinkta 16 milijonų JAV dolerių, tai yra apie 0,10 dolerio už vieną ATOM. Kalbant apie tokenų paskirstymą, apie 80% buvo skirta investuotojams, o likusieji 20% buvo padalinti tarp dviejų kompanijų: All In Bits ir Interchain Foundation. Cosmos lygino ATOM tokenus su ASIC'ais, kurie naudojami Bitcoin kasimui. Tendermint komandos parašytame techniniame dokumente paaiškinta: „Tai yra virtualizuota aparatūra (ekonominis kapitalas), kurią reikia įsigyti, norint dalyvauti tinklo veikloje kaip valdytojas.”

Kaip yra užtikrinamas Cosmos tinklo saugumas?

Kaip minėjome anksčiau, Cosmos naudoja proof-of-stake sutarimo algoritmą. Patvirtinimo mazgai, kurie stato didesnį kiekį ATOM žetonų, turi didesnę tikimybę būti pasirenkami patikrinti sandorius ir uždirbti atlygius. Mazgai, kurie elgiasi nesąžiningai, yra baudžiami – jie gali prarasti savo statytus žetonus.

Kur galite įsigyti Cosmos (ATOM)?

Dabar tai prieinama daugelyje pagrindinių biržų — daugelis žmonių renkasi pirkti Cosmos Binance, Coinbase ir OKEx platformose. Galima rasti prekybos porų su daugybe fiat valiutų, o daugiau informacijos apie dolerių ir eurų konvertavimą į kriptovaliutas galite rasti čia.

Tendermint

Svarbiausias šio sluoksniuoto dizaino elementas yra Tendermint BFT variklis, tinklo dalis, leidžianti kūrėjams kurti blokų grandines be būtinybės jas programuoti nuo nulio. Naudojant Tendermint, įvairūs procesai, kurie yra būtini blokų grandinėms, tokie kaip p2p tinklas, sutarimo algoritmas ir sandorių apdorojimas, yra sujungti į vieną paketą. Tai padaro blokų grandinės programos kūrimą daug paprastesnį, nes pašalinama būtinybė pradėti nuo nulio.

Kosmoso mazgas ir zonos

„Cosmos Hub“ buvo pirmoji blokų grandinė, įkurta „Cosmos“ tinkle. Ji sukurta veikti kaip tarpininkė visoms unikalioms blokų grandinėms, kurios yra sukurtos „Cosmos“ tinkle ir vadinamos „zonos“. „Cosmos Hub“ tikrintojai atsakingi už konsensuso palaikymą visose zonose ir už tai gauna mokesčius. Gimtoji „Cosmos Hub“ žetono valiuta yra ATOM, kuri naudojama šiems mokesčiams mokėti.

„Tendermint“ Bizantinų gedimų tolerancija (BFT)

Tendermint širdis yra Tendermint Core, Proof-of-Stake (PoS) valdymo mechanizmas, kuris užtikrina, kad kompiuteriai, veikiantys Cosmos Hub, visuomet būtų sinchronizuoti. Jis naudoja Tendermint Bizantijos gedimų tolerancijos (BFT) sutarimo algoritmą, kuris yra PoS variantas. Pagal šią sistemą, validuotojai paeiliui patvirtina naujus transakcijų blokus grandinėje.

Kosmos SDK

Cosmos komanda taip pat sukūrė Cosmos programinės įrangos kūrimo rinkinį (SDK), kuris leidžia naudoti Tendermint konsensuso algoritmą kuriant blokų grandines. SDK yra paremtas moduline filosofija, reiškiančia, kad kūrėjai gali prijungti įvairius modulius, kad sukurtų jiems reikalingą blokų grandinę. Taip pat leidžiama naudoti skirtingas programavimo kalbas, todėl ji prieinama platesniam kūrėjų ratui.

Kosmoso Tarpgrandinių Sąskaitų Atnaujinimas

Interchain Foundation, ne pelno siekianti Cosmos ekosistemos organizacija, 2022 m. vasario 17 d. paskelbė apie Interchain Accounts atnaujinimo išleidimą. 2021 m. balandį pradėtas naudoti Inter-Blockchain Communications (IBC) protokolas yra Cosmos standartas blokų grandinių sąveikumui. Jis leidžia individualiai blokų grandinei valdyti sąskaitą kitoje grandinėje. Šiuo metu IBC naudoja 38 projektai, iš kurių įsimintini Terra, Crypto.org chain ir Gravity bridge. Interchain Accounts atnaujinimas bus didžiausias ekosistemos pakeitimas po Stargate — kuris pirmą kartą leido Cosmos blokų grandinėms susijungti naudojant standartizuotą IBC protokolą. Su Interchain Accounts, naudotojai gali sudaryti statymus, balsuoti, keisti žetonus ir dar daugiau kitose blokų grandinėse. Atnaujinimas siekia „suteikti kompozitoriškumą IBC [kuris] leidžia diegti naujoves skirtingose taikomosiose programose be poreikio atnaujinti visą Interchain." Peržiūrėkite paprastas kriptografinių sąvokų apibrėžtis mūsų žodyne Sužinokite apie „blockchain“ pagrindus su CMC Alexandria

Cosmos investuotojai taip pat domisi šiomis kriptovaliutomis

Šis sąrašas pristato atidžiai atrinktą pasirinkimą kriptovaliutų, kurios gali būti įdomios investuotojams. Investuotojai, kurie investavo į Cosmos, taip pat investavo į šias kriptovaliutas. Mes esame parengę savo kriptovaliutų analizes visoms Eulerpool'e išvardytoms kriptovaliutoms.

Kriptovaliutų pradžia ir kilimas

Kriptovaliutų istorija prasideda 2008 metais, kai asmuo arba grupė, pasivadinusi slapyvardžiu Satoshi Nakamoto, paskelbė baltojo popieriaus "Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System". Šis dokumentas sudarė pagrindą pirmajai kriptovaliutai, Bitcoinui. Bitcoinas naudojo decentralizuotą technologiją, žinomą kaip blokų grandinė (blockchain), kad įgalintų operacijas be centralizuotos autoriteto būtinybės.

2009 m. sausio mėnesį buvo paleistas Bitcoin tinklas, iškasus pradinį Genesis bloką. Pradžioje Bitcoin buvo daugiau eksperimentinis projektas nedidelei entuziastų grupei. Pirmasis žinomas komercinis pirkimas su Bitcoin įvyko 2010 m., kai kažkas išleido 10 000 Bitcoinų už du picos gabalėlius. Tuo metu vieno Bitcoin vertė buvo tik kelios cento dalys.

Kitų kriptovaliutų vystymasis

Po Bitcoin sėkmės netrukus atsirado kitos kriptovaliutos. Šios naujos skaitmeninės valiutos, dažnai vadinamos „Altcoins“, siekė įvairiais būdais naudoti ir tobulinti „blockchain“ technologiją. Kai kurie žinomiausi ankstyvieji Altcoins yra Litecoin (LTC), Ripple (XRP) ir Ethereum (ETH). Ethereum, kurį įkūrė Vitalik Buterin, ypač išsiskyrė iš Bitcoin, nes jis suteikė galimybę kurti išmaniąsias sutartis ir decentralizuotas aplikacijas (DApps).

Rinkos augimas ir nepastovumas

Kriptovaliutų rinka augo sparčiai, ir kartu su ja didėjo visuomenės dėmesys. Bitkoino ir kitų kriptovaliutų vertė patyrė ekstremalius svyravimus. Pasiekimai, pavyzdžiui, 2017 metų pabaiga, kai Bitkoino kaina beveik pasiekė 20 000 JAV dolerių, keitėsi su stipriais rinkos nuosmukiais. Ši volatilumas patraukė tiek investuotojus, tiek spekuliantus.

Reguliaciniai iššūkiai ir priėmimas

Kriptovaliutų populiarumui augant, pasaulio vyriausybės pradėjo nagrinėti, kaip reguliuoti šią naują turtinę klasę. Kai kurios šalys priėmė draugišką požiūrį ir skatino kripto technologijų vystymąsi, tuo tarpu kitos įvedė griežtas reguliavimo priemones arba visiškai uždraudė kriptovaliutas. Nepaisant šių iššūkių, kriptovaliutų priėmimas pagrindinėje rinkoje nuolat augo, įmonės ir finansų institucijos pradėjo jas adoptuoti.

Naujausi pokyčiai ir ateitis

Per pastaruosius metus tokių naujovių kaip DeFi (Decentralized Finance) ir NFTs (Non-Fungible Tokens) atsiradimas išplėtė galimybių spektrą, kurį siūlo „blockchain“ technologija. DeFi leidžia atlikti sudėtingas finansines operacijas be tradicinių finansinių institucijų, tuo tarpu NFTs leidžia tokenizuoti meno kūrinius ir kitus unikalius daiktus.

Kriptovaliutų ateitis išlieka įdomi ir neaiški. Klausimai apie mastelio didinimą, reguliavimą ir rinkos įsisavinimą tebėra neatsakyti. Nepaisant to, susidomėjimas kriptovaliutomis ir joms pagrįsta blokų grandinės technologija yra stipresnis nei bet kada, ir jų vaidmuo pasaulyje ekonomikoje tikėtinas toliau augti.

Kriptovaliutų investavimo privalumai

1. Aukštas pelningumo potencialas

Kriptovaliutos žinomos dėl savo didelių pelno galimybių. Investuotojai, kurie anksti įsitraukė į projektus tokie kaip Bitcoin ar Ethereum, gavo reikšmingų pelnų. Šie dideli grąžos rodikliai daro kriptovaliutas patraukliu investiciniu pasirinkimu riziką mėgstantiems investuotojams.

2. Nepriklausomybė nuo tradicinių finansų sistemų

Kriptovaliutos siūlo alternatyvą tradiciniam finansų sistemai. Jos nėra priklausomos nuo centrinio banko politikos, kas daro jas patraukliu apsisaugojimu nuo infliacijos ir ekonominio nestabilumo.

3. Inovacija ir technologinė plėtra

Investicijos į kriptovaliutas taip pat reiškia investicijas į naujas technologijas. „Blockchain“, technologija, stovinti už daugelio kriptovaliutų, turi potencialą revoliucionizuoti daugybę pramonės šakų, nuo finansinių paslaugų iki tiekimo grandinės valdymo.

4. Likvidumas

Kriptovaliutų rinkos veikia visą parą, o tai reiškia didelį likvidumą. Investuotojai gali bet kada pirkti ir parduoti savo turtą, kas, lyginant su tradicinėmis rinkomis, kurios turi darbo laiką, yra aiškus privalumas.

Investavimo į kriptovaliutas trūkumai

Didelė kintamumas

Kriptovaliutos yra žinomos dėl savo ekstremalios volatilumo. Kriptovaliutų vertė gali greitai ir neprognozuojamai kilti arba kristi, kas sudaro didelę riziką investuotojams.

2. Reguliavimo neapibrėžtumas

Kriptovaliutų reguliavimo kraštovaizdis vis dar formuojasi ir smarkiai skiriasi tarp šalių. Ši neapibrėžtis gali sukelti rizikas, ypač kai įvedami nauji įstatymai ir taisyklės.

3. Saugumo rizikos

Nors blokų grandinės technologija laikoma labai saugia, kriptovaliutų saugojimo ir keitimo procese kyla rizikų. Įsilaužimai ir sukčiavimas kriptovaliutų pasaulyje nėra reti, todėl reikalingos papildomos atsargumo priemonės.

4. Supratimo ir priėmimo stoka

Daug žmonių nepilnai supranta kriptovaliutas ir jų pagrindinę technologiją. Šis supratimo trūkumas gali lemti netinkamus investicinius sprendimus. Be to, kriptovaliutų kaip mokėjimo priemonės priėmimas vis dar ribotas.